Kaip formuojasi mūsų savivertė ir kokia ji būna?
Savivertė priklauso nuo daugybės faktorių. Visų pirma nuo to, kokioje aplinkoje augo žmogus, kokie jo santykiai buvo su tėvais, kokios vertybės buvo priimtinos jo šeimoje.
Didelę reikšmę turi tai, kaip su mumis elgėsi aplinkiniai – draugai, mokytojai, artimieji, klasės draugai. Nereikėtų pamiršti ir apie socialinį statusą, finansinę padėtį, sveikatą, išvaizdą, gyvenimišką patirtį įvairiose gyvenimo situacijose, darbe, rašoma „Lifehacker.“
Jeigu, tarkime, žmogui sekėsi visose išvardintose srityse, greičiausiai jo savivertė bus aukšta. Jeigu atvirkščiai, – tėvai kritikavo, mokykloje sulaukė ne palaikymo, bet patyčių, karjera ir asmeniniai santykiai nesiklostė, išlaikyti tvirtą pasitikėjimą savimi gali būti sudėtinga.
Išskiriamos keturios savivertės „rūšys“:
- Per žema savivertė. Tokiu atveju žmogus save vertina pernelyg prastai, nei palyginti jį mato aplinkiniai;
- Sveika savivertė. Žmogus savimi pasitiki, gerai žino stipriąsias ir silpnąsias savo ypatybes, nenuvertina ir pernelyg nepervertina savęs.
- Pernelyg aukšta savivertė. Žmogus mano, kad yra neįvertinas, taip pat sau priskiria talentus ir gabumus, kurie visiškai neturi nieko bendro su realybe.
- Svyruojanti savivertė. Žmogus save priima labai skirtingai ir jo savijauta vyrauja nuo suvokimo, kad visas pasaulis jam po kojomis iki to, jog jaučiasi niekam tikęs ir nieko nevertas.
Savaime suprantama, kad savivertė nėra nekintamas savęs suvokimas. Visa tai keičiasi atsižvelgiant į savijautą, gyvenimo aplinkybes ir įvairias kitas situacijas.
Kaip suprasti, kad jūsų savivertė – žema
- Jūs save nuolat barate, kalbate apie save negatyviai, piktai ir naikinančiai;
- Vengiate santykių, naujų pažinčių, bendravimo, nes manote, kad niekam nepatiksite ir iš to vis tiek neišeis nieko gero.
- Esate įsitikinę, kad kiti žmonės apie jus galvoja blogai. Pavyzdžiui, jeigu kažkas juokiasi šalia, jūs galvojate, kad juokiamasi iš jūsų ir pan.
- Kiekviena problema atrodo tikra katastrofa. Manote, kad niekaip nepavyks su tuo susidoroti.
- Jūs pavydite mylimų žmonių – draugų, artimųjų, antrųjų pusių ir bandote visais būdais juos prisirišti prie savęs tam naudodami manipuliacijas ir psichologinį smurtą. Giliai širdyje esate įsitikinę, kad vieną dieną jie jus paliks.
- Jūs nepasitikite savo sprendimais, manote, kad klystate, net jeigu įrodymai ir faktai byloja priešingai, bijote išsakyti savo nuomonę žmonių ratui.
- Nuvertinate savo pasiekimus ir manote, kad sėkmė, paaukštinimas ar kiti gerai dalykai jums nutiko iš „gailesčio“.
Kokie ženklai išduoda, kad savivertė yra pernelyg aukšta?
- Jūs prisiimate per daug atsakomybių, neįvertinate savo galimybių, resursų. Pavyzdžiui, imatės projekto, kuriam jums aiškiai trūksta kvalifikacijos, žinių; arba einate darbintis ten, kur reikalavimai visiškai neatitinka jūsų išsilavinimo ir pan.
- Jūs labai jautriai reaguojate į kritiką, jos nepriimate, audringai protestuojate ir net nebandote įsiklausyti, kas jums bandoma pasakyti net tada, kai išsakytos mintys labai švelnios ir korektiškos.
- Negalvojate apie tai, kad reikėtų mokytis, gilintis žinias, tobulėti, nes esate įsitikinę tuo, kad jums ir taip pakanka įvairių žinių ir pasiekimų.
- Giriatės, daug kalbate apie save, net nebandote slėpti, kad save laikote pranašesniais už kitus.
- Atstumiate žmones, nes manote, kad jie neverti jūsų dėmesio, nesiekia jūsų lygio.
Įdomu ir tai, kad kai kurie pervertintos savivertės požymiai gali slėpti ir nepasitikėjimą savimi – tokiu agresyviu elgesiu žmogus maskuoja savo jautrumą, baimę atsiskleisti.
Na o ekstremalus pasitikėjimas savimi, kai žmogus taip save myli, kad net atitrūksta nuo realybės ir tuo pačiu kankina ir žemina kitus, gali išduoti, kad prieš jus – narcisistinė asmenybė.
Kur veda neadekvatus savęs vertinimas?
Per žema savivertė pavojinga tuo, kad žmogus atsisako bendrauti, įdomių projektų, rizikuoja santykiais, karjera, praranda galimybes išmokti ką nors naujo, nepatirto. Ilgainiui jis vis daugiau galvoja apie tai, kad yra bejėgis, nieko vertas, o pagrindine taktika tampa bet kokių sunkumų vengimas.
Visa tai gali paveikti tiek psichinę sveikatą, tiek fizinę savijautą, be to, lengviau pasiduodama manipuliacijoms, toksiškiems ir traumuojantiems santykiams.
Pernelyg aukšta savivertė, pasak kai kurių psichologų, gal būti geriau nei pernelyg žema, žinoma, jeigu kalba neina apie narcisistinį asmenybės sutrikimą. Toks žmogus labiau pasitiki savimi, rečiau abejoja, geba išsakyti savo nuomonę.
Bet viskas nėra taip paprasta. Pavyzdžiui, yra tyrimų, kad padidinta savivertė gali turėti įtakos tam tikriems nusikaltimams, kadangi puikybės jausmas dažnai priverčia peržengti socialinių normų ribą.
Taip pat tokiems žmonėms būdingi neapgalvoti poelgiai ir visos jų nemalonios pasekmės. Be to, jiems sunku sukurti santykius, nes pastarieji dažniausiai būna traumuojantys ir nelygūs, nes būti šalia to, kuris save laiko viršesniu ir nuolat propaguoja puikybę, yra sudėtinga, žlugdomas pasitikėjimas savimi.
