Pažintį suorganizavo draugė
„Pirma užuomazga įvyko 2015 m. Kaune vykusiame renginyje „Valentino diena kitaip“. Kaip dabar atsimenu – skambina draugė ir sako – važiuojam. Man visai nesinori grūstis iš Vilniaus į kitą miestą, bet draugė įkalba. Šio renginio metu buvo pranešta, kad greitai startuos nauja katalikiška pažinčių svetainė kitoLink.lt. Draugė iš karto užsidegė, sako, mums reikės užsiregistruoti. Ir ji neatlyžo, po kurio laiko paskambino, kad svetainė jau veikia.
Niekada rimtai nežiūrėjau į tokius portalus, bet juokais užsiregistravau. Nieko iš to nesitikėjau, kaip vėliau išsiaiškinome, Gytis – taip pat. Vieną dieną su drauge po darbo užsukome pas mane picos ir kavos ir tuomet sumanėme pasižvalgyti kitoLink.lt svetainėje. Aš numojau ranka – esą vis tiek niekas nerašo, o draugė užsidegė surasti man kokį nors tinkamą vaikiną.
Taip ji atrado Gytį, kuris, kaip ir aš, mėgsta kokakolą. Paprašiau pažiūrėti jo ūgį. Sužinojusi, kad žemesnis, dar kartą numojau ranka, bet draugė vis įkalbinėjo jam parašyti. Na, parašiau: „Labas, mėgsti kokakolą?“ Nežinojau, ką rašyti. Viskas vyko žaidimo forma“, – prisiminė Angelė.
Pirmas pasimatymas buvo per „Skype“
Gytį užsiregistruoti svetainėje taip pat paskatino draugas. Tuo metu universitete vaikinas rašė baigiamąjį darbą ir pažintys, tiesą sakant, jam mažai rūpėjo. Užregistravo ir pamiršo, tad sulaukęs žinutės nustebo. Gytis prisipažino neatsimenantis, ką tuo metu atsakė, tačiau pokalbis po truputį rutuliojosi.
„Maždaug po savaitės susirašinėjimo pagalvojau: nėra čia ko tempti susirašinėjant, reikia susitikti. Taip ir parašiau prieš išeidama į darbą: „Labas, gal nori šiandien susitikti?“ Darbe negalėjau prisijungti prie savo paskyros, todėl paprašiau draugės, kad ji tai padarytų už mane ir patikrintų, ar Gytis atrašė. Tuomet paaiškėjo, kad Gytis iš Jonavos.
Taigi pirmas mūsų pasimatymas galiausiai įvyko „Skype'u“. Prisimenu, grįžau namo, puoliau plauti galvą vis svarstydama, į kokią čia nesąmonę painiojuosi, bet iškart tildžiau save ir stengiausi per daug nesigilinti. Mums bekalbant į kambarį įėjo jo mama, o jis ir sako – susipažinkite. Atsimenu, labai pasimečiau. Pamaniau, labai jau greitai viskas rutuliojasi“, – toliau pasakojo Angelė.
Pašnekovė atviravo, jos elgesys buvo netikėtas jai pačiai. Nors jai jau buvo 26-eri, ji skubėdavo iš darbo namo, pasipuošdavo ir plepėdavo su Ryčiu. Praėjusi dviem savaitėms, jie nusprendė susitikti gyvai.
Šeima vaikiną patikrino jau pirmą vakarą
„Tą dieną išlaikiau vairavimo egzaminą, sėdau į autobusą ir išvažiavau į Kauną, kur tuo metu mokėsi Gytis. Kadangi buvau ilgam dingusi, namiškiai pradėjo manęs ieškoti, o aš atrašiau: „Dabar esu pasimatyme, netrukdykite, mane parveš.“ Tiesą sakant, nenorėjau, kad Gytis mane vežtų 100 km namo, juolab kad dar visai jo nepažinojau, bet jis taip prašėsi, kad sutikau.
Namie, aišku, kilo sujudimas. Broliai susirinko pas tėvus ir laukė manęs, kad pasveikintų su sėkmingai išlaikytu egzaminu ir, aišku, pažiūrėtų, kas mane parveš. Mama, kaip vėliau sužinojau, slapstydamasi nešė šiukšles, o broliai tiesiai šviesiai išėjo mūsų pasitikti. Taigi jau pirmą dieną Gytis susipažino su mano broliais.
Kadangi artėjo savaitgalis, pakviečiau jį kartu su mumis važiuoti į kaimą – tuomet jis susipažino su mano mama. Su jo tėvais gyvai susipažinau po dviejų savaičių. Viskas vyko greitai, bet mes nedvejojome, buvo kažkoks ramus jausmas ir pasitikėjimas“, – tikino Angelė.
Po mėnesio pradėjo gyventi kartu
Nuo pirmojo pasimatymo, nors gyveno skirtinguose miestuose, jie susitikdavo kasdien. Dažniausiai Gytis atvažiuodavo iš Jonavos į Vilnių, po to naktį grįždavo namo. Tik baigiamojo darbo tais metais jis nepabaigė. Angelė įsitikinusi, kad dėl to kalta ji.
„Elgėmės kaip tikri paaugliai, negalėjome vienas be kito nė dienos pabūti. Galiausiai po mėnesio nusprendėme, kad norime būti kartu. Gytis susirado darbą Vilniuje ir persikėlė gyventi su manimi. Nebuvo jokių abejonių. Kartais, atrodo, stengiesi, bet santykiai vis tiek nesiklosto, o čia tarsi ir stengtis nereikėjo, viskas gerai klostėsi savaime. Mums buvo labai smagu leisti laiką kartu.
Po trijų mėnesių jis man pasipiršo, o po metų susituokėme, prisiekdami vienas kitam amžiną meilę.
Iki šiol saugome pirmus meilės laiškus, turiu pirmą bilietą, kai važiavau į pirmą pasimatymą Kaune, ir daugybę prisiminimų širdyje. Mūsų paslaptis ta, kad mes ryžomės ir šiandien esam šeima. Esam dėkingi kitoLink.lt, laikui ir Dievui, kuris viską sutvarkė, o mes tam nesipriešinome. Beje, mano draugė, kuri inicijavo mūsų pažintį, taip pat svetainėje susipažino su vaikinu ir jau susituokė“, – pasakojo pašnekovė.
Svajoja gyventi kaime
Praėjus trejiems metams nuo pirmosios pažinties Angelė su Gyčiu jau sūpuoja savo sūnų Benediktą, turintį dar šešis šventųjų vardus. Kaip juokais sakė tėvai, labai daug įvairių įsimintinų dienų buvo jo gimimo periodu, norėjosi šias dienas užfiksuoti sūnaus varduose.
Pasak pašnekovų, vos tik jie susipažino, iš karto abiem pasidarė ramu, nebesinorėjo daugiau blaškytis ir ieškoti geresnio partnerio. Aišku, būna visko, kaip ir bet kokiuose santykiuose, tačiau užsiplieskę nė vienas pykčio nelaiko ilgai – galiausiai kuris nors ateina ir atsiprašo. Juos sieja daug bendrų dalykų. Abu yra tikintys, lankosi bažnyčioje. Abu be galo mėgsta keliauti ir būti gamtoje.
„Tikrai nesėdime vienoje vietoje, vis kažkur važiuojame. Mums abiem labai patinka kaime, ten gyvenimo ritmas ne toks įtemptas. Labai gerai jaučiamės gamtoje, net žiemą mielai važiuojame į mišką pasivaikščioti ar paslidinėti. Svajojame persikelti gyventi į kaimą ar bent jau į mažesnį miestelį. Nepatinka mums Vilnius, slegia miesto atmosfera. Štai liftas šiomis dienomis neveikia, tenka laiptais laipioti su vaiku ir vežimu, o kaime išeini į kiemą ir iš karto atsiduri gamtoje, nori, obuolių prisirenki iš sodo, nori, krosnyje maisto pasigamini.
Ir vaikas kaime visai kitaip jaučiasi. Lauke miega po tris valandas ar bent jau ramiai guli ir žiūri į medžių lapus. Puikiai ten praleidome vasarą, o kai tik grįžome namo, jis visas piktas, dėmesio reikia, medžių nėra, vaizdo pro langą nėra, gryno oro nėra. Vaikas eina iš proto, o kartu su juo ir mama“, – juokėsi Angelė.
Gyvena šia diena
Kol kas tai tik svajonė, nes norint įsigyti būstą reikia pinigų ir savo įnašui, o šeima, planuojanti turėti bent tris vaikus, nelinkusi atsisakyti visų gyvenimo džiaugsmų.
„Norint sutaupyti, reikėtų visko atsisakyti ir be darbo ir namų nieko daugiau nematyti, bet tuomet išnyktų gyvenimo džiaugsmas. Kas iš to, kai sulaukęs 60 metų, suprasi, kad nieko šiame gyvenime nepamatei? Arba negi nešiosi vienus batus iki suplyšimo, o kai norisi šventinės vakarienės, neleisi sau gardesnio maisto?“ – svarstė jauna pora.
