Tyrimai rodo, jog net 30% įmonės rezultatų priklauso nuo joje tvyrančio emocinio klimato. Taip pat šefo vadovavimo stilius nulemia 50 % ir daugiau mūsų kasdienės savijautos.
Kas tas „geras darbuotojas“?
Bendrovės „OVC Consulting“, konsultuojančios ir vedančios mokymus tiek darbuotojams, tiek darbdaviams partnerė Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė sako, jog viena iš vyraujančių problemų – darbuotojai nesijaučia tinkamai įvertinami už savo pastangas ir tai, ką jie padaro darbe.
„Tiek kalbant apie teisingą, žmonių požiūriu, šiuo metu gaunamą atlygį už darbą, tiek apie atlygio perspektyvas, tiek apie apskritai sulaukiamą pripažinimą ir pagarbą darbe. Neretoje organizacijoje gana greit šių dalykų pradeda pasigesti netgi nuoširdžiai besistengiantys dirbti žmonės, tada motyvacija krenta. Todėl sakyčiau, kad į tai, kiek žmonės jaučiasi pripažįstami tiek finansiškai, tiek bendražmogiškai, darbdaviams ir tiesioginiams vadovams vertėtų reguliariai atkreipti dėmesį“, – sakė pašnekovė.
Svarbu suvokti, kad tai ne artimų draugų ratas, kurį patys pasirinkome, o kolegos, kurie yra labai įvairūs, tad geram santykiui gali prireikti papildomų pastangų.
Jos teigimu, labai svarbu, ar darbovietėje yra aišku, kaip dirbantis ir ką gebantis atlikti žmogus yra laikomas geru, stipriu darbuotojų. Tai padeda turėti adekvatesnius lūkesčius ir supratimą apie tai, koks esi darbuotojas ir ko gali bei turėtum tikėtis. Tad jei negalite sau atsakyti į šiuos klausimus, paraginkite vadovą bent viename susirinkime skirti laiko šioms temoms.
„Jei šie dalykai darbuotojams aiškūs, neretai motyvaciją „pagadina“ įvairūs susitarimų nevykdymai, darbų, kuriuose asmeniškai nematai didelės prasmės, tačiau tau nurodoma juos atlikti, darymas, įvairūs bendravimo su kolegomis ar ypač – vadovu – niuansai“, – sako Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė.
Patarimas: stenkitės išlikti pagarbiu
Kalbant apie psichologinę atmosferą darbe, pašnekovė ragina pirmiausia nepamiršti, kad darbe esame tam, kad atliktume paskirtus darbus.
„Gerai psichologinei atmosferai labai svarbu aiškiai žinoti, kas už ką esame atsakingi ir tuos darbus dirbti, o iš emocinės pusės – suvokti, kad tai ne artimų draugų ratas, kurį patys pasirinkome, o kolegos, kurie yra labai įvairūs, tad geram santykiui gali prireikti papildomų pastangų. Patys svarbiausi dalykai (vėliau nulemiantys ir mūsų veiksmus bei reakcijas į kolegas) yra nepasiduoti kilusiai neigiamai emocijai, stengtis išlikti pagarbiu bet kurioje situacijoje ir dėmesį sutelkti į supratimą dėl kokių priežasčių jūsų kolega, vadovas ar darbuotojas laikosi tam tikro požiūrio, kodėl elgiasi ne taip, kaip jūsų nuomone turėtų. Tuomet reikia bandyti susitarti“, – pataria bendrovės „OVC Consulting“ partnerė.
Kokiais būdais bendrovės pačios siekia mažinti darbuotojų patiriamą stresą, didinti jų pasitenkinimą darbu? Pašnekovės teigimu, šiandien ji pastebi vis dažnėjančią iniciatyvą iš „atvirų darbo erdvių“ vėl grįžti į „uždaresnes“.
„Pastebima, kad ten, kur darbas reikalauja iš žmogaus ilgą laiką būti susikaupusiu, išlaikyti dėmesį, kad nesuklystum, greitai išspręstum kliento klausimą, atviros erdvės su nuolatiniu judėjimu aplink, jose sukeliamu gana dideliu triukšmu, trukdo. Atvira aplinka tokį darbą dirbantiems žmonėms sukelia tiek stresą, tiek nuovargį. Kai kurios organizacijos galimybę dirbti ne „atviroje erdvėje“ jau pabrėžia kaip privalumą siūlydamos darbą“, – sako A. Jakštaitė-Vinkuvienė.
Bendradarbiai – tarsi antra šeima su visais kelių eilių giminaičiais, kurie kartu švenčia visas organizacijos ir kiekvieno darbuotojo bei jo šeimos nario šventes.
Pašnekovei sunku įvardyti kokias nors „netradicines“ atmosferos darbe gerinimo idėjas, tačiau vieni iš jos klientų kartą per mėnesį į pietus pasikviečia kokį nors svečią, kuris veda trumpą paskaitą kolektyvui įdomia tema.
Kas atsakingas už laimę darbe – darbuotojas ar darbdavys?
Ką tik „Laimingo darbo institutą“, vykdantį įvairius pasitenkinimo darbu tyrimus, įkūrusi Inesa Daugintaitė sako, jog beveik kiekvienam darbuotojui svarbūs trys dėmenys: alga, sukalbamas vadovas ir savirealizacija bei prasmė darbe.
„Tą patvirtina daugiau nei dešimt tūkstančių vestų darbo interviu su kandidatais. Tačiau kas labiau atsakingas už laimę darbe: darbuotojas ar darbdavys? Tai toks pat amžinas klausimas, kaip „Kas pirmiau – višta ir kiaušinis?“, – sako I.Daugintaitė.
Jos teigimu, Lietuvoje retai kada siekiama objektyviai įvertinti, kodėl vienas ar kitas darbdavys yra blogas. Prasti vertinimai sklinda „iš lūpų į lūpas“. „Laimingo darbo institutas“ apklausia darbuotojus ir nustato laimės darbe indeksą, kuriuo remiantis galima argumentuoti, kuo vienas ar kitas darbdavys yra patrauklus. Nepasitenkinimas kolegomis dažniausiai pastebimas viešajame sektoriuje, kur darbuotojų kaita yra mažesnė.
Kokiais būdais įmonės Lietuvoje siekia pakelti savo darbuotojų motyvaciją, sumažinti jų patiriamą stresą? I.Daugintaitės surinktais duomenimis, Lietuvoje pamažu į darbuotoją pradedama žiūrėti kaip į klientą – pirkėją.
„Darbdaviai pradeda domėtis savo darbuotojais, kaip jie jaučiasi, kuo patenkinti, kuo nusivylę. Pradedama naudoti daugiau personalo apklausų ir tyrimų. Jau girdėjau atvejų, kai apklausiami iš darbo išeinantys darbuotojai arba kandidatai, kurie dalyvavo atrankoje dėl darbo“, – sako „Laimingo darbo instituto“ įkūrėja.
Prie atlyginimo – ryšiai su bendradarbiais ir darbo aplinka
I.Daugintaitės nuomone, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje sutiksime verslininkų, kurie „gręžia“ savo darbuotojus. Lieka klausimas, kiek darbdavys nusiteikęs investuoti į kitas vertes, tokias kaip darbo fizinė aplinka, profesionalūs ir patikimi kolegos, galimybė derinti asmeninį ir darbinį gyvenimą.
Sportas, maistas, sveika ir saugi darbo aplinka taip pat yra pasitenkinimą darbu lemiantys elementai.
„Sveikata pagal Pasaulio sveikatos apibrėžimą nebėra vien tik fizinė. Rūpintis psichine ir socialine darbuotojų sveikata užsienyje tampa norma. Labai didelį dėmesį užsienio darbdaviai kreipia bendruomenių kūrimui. Bendradarbiai – tarsi antra šeima su visais kelių eilių giminaičiais, kurie kartu švenčia visas organizacijos ir kiekvieno darbuotojo bei jo šeimos nario šventes.
Ne visos užsienio patirtys Lietuvoje iškart prigyja. Mano patarimas būtų visas sveikatinimo iniciatyvas taikyti individualiai. Vienam darbuotojui gali užtekti dešimt psichoterapeuto konsultacijų, kitam – patogios masažinės kėdės“, – svarsto pašnekovė.
Tereikia į viską žvelgti paprasčiau ir nelaikyti savęs per daug rimtu: suorganizuoti dieną, kai visi darbuotojai į darbą ateina persirengę kokiais nors personažais, sužaisti mūšį biure su kolegomis.
Kaip baigiasi „medaus mėnuo“?
I.Daugintaitė įsitikinusi, jog siekiant sumažinti darbe patiriamo streso kiekį, pirmiausia pats darbuotojas turėtų paklausti savęs, kokios situacijos darbe jam yra sudėtingos, kas jas sukelia ir kokių pastangų reikia, kad jas įveiktų.
„Dažniausiai stresas kyla dviem atvejais: kai susitarimai su darbdaviu nėra aiškūs arba kai susitarimų nesilaikoma. Šiandieninis pasaulis reikalauja labai aiškios komunikacijos ir lankstumo. Kad darbuotojai mažiau stresuotų, darbdavys turi skirti dėmesio komandos narių atrankai ir tikslų nustatymui. Pastebėjau, kad pradėję dirbti naujokai ir darbdaviai išgyvena „medaus mėnesį“. Jis baigiasi, kai paaiškėja, kad lūkesčiai nebeaiškūs ir keičiasi susitarimai“, – sako I.Daugintaitė.
Daug patirties įdarbinant ir atleidžiant darbuotojus turinti pašnekovė teigia, jog kartais nepasitenkinimą darbe kelia tiesiog asmenybių nesuderinamumas.
„Teko spręsti samdomo direkoriaus atleidimo situaciją. Padarius asmenybės testus paaiškėjo, kad puikaus specialisto – direktoriaus ir akcininkų skirtingos patirtys vaikystėje lemia skirtingus elgesio modelius ir samdomas direktorius nebus laimingas pildydamas akcininkų lūkesčius. Siekiant sumažinti stresą darbe labai svarbu pažinti save kaip asmenybę. Pavyzdžiui, jeigu vadovas nemėgsta būti giriamas viešai, panašu kad taip pat elgsis ir su savo darbuotojais. Jeigu naujas komandos narys mėgs viešus pagyrimus – jau galime nujausti, kada baigsis tas „medaus mėnuo“, – sakė „Laimingo darbo instituto“ įkūrėja.
Devintasis elementas, kurį daugelis pamiršta
I.Daugintaitei yra tekę lankytis pasaulinėje konferencijoje „World Employer Day“ („Pasaulinė darbdavio diena“), kurioje jai įspūdį paliko dvi gerosios netradicinės praktikos atmosferai darbe gerinti.
Tarptautinė bendrovė „Adidas“ įkūrė specialias dirbtuves, kuriose bet kurių pareigų darbuotojas ar praktikantas gali susikurti savo sportinius batelius. Taip pat ši bendrovė savo darbuotojams pasiūlė jogos užsiėmimus tiesiog biure.
Darbuotojai vertina kasdien įgyvendinamą socialinę atsakomybę gamtai, žmogaus skirtumams ir visuomenei
„Kitas pavyzdys – belgas Johanas Driessensas, kompanijos „Branded.Careers“ vadovas. Jis kalbėjo apie 8 pagrindinius darbdavio įvaizdžio elementus: reputaciją, darbą, karjerą, mokymosi galimybes, inovacijas, atsakomybę, komandinį darbą ir organizacijos tikslus. Tačiau yra dar vienas, devintasis elementas – linksmybės darbe. Tereikia į viską žvelgti paprasčiau ir nelaikyti savęs per daug rimtu: suorganizuoti dieną, kai visi darbuotojai į darbą ateina persirengę kokiais nors personažais, sužaisti mūšį biure su kolegomis ar pasidarius pertrauką imti ir pašokti garsiai paleidus muziką ̶ visa tai šis vadovas siūlė savo pranešime“, – šypsodamasi prisiminė I.Daugintaitė.
Visai neseniai „Laimingo darbo instituas“ užbaigė specialų „Laimės darbe“ tyrimą tarptautinėje turizmo agentūroje.
„Gauti rezultatai parodė, kad iš dešimt laimę darbe teikiančių elementų labiau už prasmę, augimo galimybes, dermę tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo, ryšių su vadovais ir kolegomis, atlygio, organizacijos stabilumo, darbo aplinkos, linksmybių, darbuotojai vertina kasdien įgyvendinamą socialinę atsakomybę gamtai, žmogaus skirtumams ir visuomenei“, – sako pašnekovė.
Pavyzdžiui, šis darbdavys kasmet organizuoja stovyklas vaikams pajūryje. Savaitgaliais padirbėti ir pabendrauti su vaikais į stovyklą vyksta patys darbuotojai. Kad stovyklose apsilankytų dar daugiau vaikų, kasmet darbuotojai rašo laiškus savo klientams su prašymais prisidėti prie iniciatyvos. Toks įsitraukimas kuria stipresnius tarpusavio ryšius.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
