Klausimas, be abejo, retorinis. Laimės suvokimas labai individualus, smarkiai įtakotas žmogaus išsivystymo lygio. Sakoma, kuo žmogus labiau išsivystęs dvasiškai, tuo jam mažiau dalykų reikia, kad būtų laimingas, nes visa jo laimė slypi jo viduje. O štai menko dvasingumo žmogui, orientuotam vien į materiją ir išorinius dalykus iki visiškos laimės – ištisi šviesmečiai. Kitaip tariant, jis tiesiog pasmerktas būti nelaimingas, nes jo norai turėti vis naują daiktą yra be pabaigos. Juk patys savaime daiktai laimės nekuria – tokia jų prigimtis. Taigi jų vaikymasis tėra amžina laimės iliuzija...
Beje, daugybė mokslininkų taip pat bando nustatyti, nuo ko priklauso laimė. Pavyzdžiui, dar 1996 metais Minesotos universiteto profesorius Davidas Lykkenas pradėjo tirti dvynių poras. Jo darbo grupė nustatė, kad 50 proc. žmogaus laimės nulemta genetiškai, o kiti 50 proc. yra išmokstami. Vėliau mokslininkai šį atradimą papildė. Anot jų tyrimų rezultatų, 10 proc. išmokstamos laimės sudaro mūsų gyvenimo aplinkybės: šeima, karjera, turtas. Likusį 40 proc. lemia mūsų mintys, jausmai, žodžiai, darbai. Taigi, iš to seka labai paprasta išvada: norėdami būti laimingesni, pirmiausia turime pakeisti savo mąstymą.
