Jei vieniša, tai nelaiminga
Sutikus 40-metę, vienišą moterį, kuri niekada nebuvo ištekėjusi ir neturi vaikų, dažnam gali kilti mintis – „O Dieve, kokia ji nelaiminga“? Deja, moters laimės indeksas gali būti ir kitoks. Štai pavyzdys: galbūt vieną dieną ta vieniša moteris sutiks tinkamą vyrą ir ištekės, o galbūt sutiks netinkamą vyrą ir todėl kentės dėl jo neištikimybės, dėmesio trūkumo, nuolatinio nesusikalbėjimo, ar dar blogiau – smurto, alkoholizmo, įvairių priklausomybių.
„Aš taip įpratau būti viena, kad net neįsivaizduoju taikymosi prie kito. Draugės skundžiasi, kad vyras per daug dirba ar per mažai uždirba, kad mažai prisideda prie namų ruošos ir begalė kitų santykių problemų. Tai pasakykite, kam ir kodėl turėčiau tekėti?“, – analizavo 34-erių Akvilė.
Ne tik gyvenimiškos istorijos ir skyrybų antplūdis parodo, kad santuoka – nebūtinai rožėmis nuklota lova ir nesibaigiantis medaus mėnuo. Kartais tai nuolatinių ginčų ir nepasitenkinimo vienas kitu rutina. Moksliniai tyrimai rodo – nesusituokusios ir bevaikės moterys yra laimingiausias gyventojų pogrupis. Pasirodo, vyrams moterų reikia kur kas labiau nei joms vyrų.
„Turime daug duomenų, tyrėme moterų ir vyrų sėkmės, laimės indeksą. Ir ką galiu pasakyti – jei esate vyras, turėtumėte vesti, jei esate moteris – nesijaudinkite dėl santuokos, būtinybės ištekėti“, – juokėsi Londono ekonomikos mokyklos elgsenos mokslų profesorius Paulas Dolanas.
Santuoka nėra stebuklinga lazdelė, kuria pamojus visi gyvena ilgai ir laimingai. Vestuvės automatiškai mūsų laimingais nepadarys. Tiesą sakant, panašią naudą galite įgyti iš kitų santykių su draugais ir artimaisiais. „Santuoka ir vaikai man suteikia daug laimės, bet neslėpsiu, kad mokykla, darželiai, darbai, moterys mane supras – kartais veda iš proto. Ir tada pagalvoju – kur dingo mano laisvė, kada paskutinį kartą ką nors dariau dėl savęs. Bet savęs nebeįsivaizduoju be šeimos, mano laimei ji būtina“, – sakė Aleksa.
Vyrai moterims suteikia emocinio stabilumo, moterys vyrams – ilgaamžiškumo
Pasak šeimos santykių klausimais konsultuojančio T. Girdzijausko, dauguma žmonių kūrė ir kurs šeimas, nes tai itin stiprus instinktas. Tačiau laimės sąvoka gali būti suvokiama daugiaprasmiškai. Štai vyrai, turintys žmonas, gyvena ilgiau, o moterys, turinčios vyrus, yra emociškai stabilesnės.
„Kuris kuriam ir kuriuo atžvilgiu labiau reikalingas – vėl priklauso nuo laimės apibrėžimo. Bet jei žiūrėtume iš vyro kaip aktyvesnio gamtinio prado pozicijos, tai panašu, kad jam moteris labiau reikalinga. Tai ypač išryškėja vyresniame amžiuje – didžioji dauguma vyrų yra įsijungę į šeimas, o vienišų moterų procentas didesnis (ir jos išgyvena), t.y. kuo vyresnis vyras, tuo jam labiau reikalinga moteris. Beje, egzistuoja senas Rytų mitas, kad moterys yra tobulos, ir ateina į šį pasaulį tik dėl vyrų. Galbūt tai dar vienas patvirtinimas, kad vyrams moterų reikia labiau?“, – analizavo T. Girdzijauskas.
Ar vieniša moteris gali būti laiminga? Pašnekovo teigimu, moters savijauta ilgai gyvenant vienatvėje skirtinga įvairiose srityse: žemiškai-materialiai moteris gyvena puikiai, tačiau būsenų pusiausvyrą lengviau pasiekia gyvendama su vyru – su ta sąlyga, jei šeima sukurta teisingu būdu (biologiškai laiku, ir kt.) Vaikai yra šeimyninių santykių vaisius – jei santykiai sveiki ir harmoningi – vaikų daug, jei santykiai silpni – vaikų mažai.
Šeima turi savo specifinius dėsnius, kurie ne visuomet suvokiami žmogiškai logikai. Vienas tokių dėsnių yra šeimos kūrimo biologinio laiko langas – moteriai jis labai svarbus, o vyrui – visai ne. Jei biologinio „žydėjimo“ metu moteris nekūrė šeimos, vėliau ji nebeturi pasirinkimo – kurti šeimą, ar ne, nes nusilpsta trauka, sunku prisitaikyti, per aukšti poreikiai.
Jei sukūrėme santykius, turime jais ir rūpintis
Svarbu atkreipti dėmesį, kad moterys linkusios aukotis ir net patirdamos fizinį ar psichologinį smurtą, jos renkasi aukotis, prisitaikyti, atleisti, o ne būti vienišos. T. Girdzijausko teigimu, jeigu nesutarimai per tam tikras stadijas ateina iki sistemingo ir tyčinio psichologinio smurto – tai jau yra riba, nuo kurios santykiai, deja, nebeįmanomi. Tačiau priklausomai nuo to, kokioje nesutarimų stadijoje yra pora – atitinkamai santykius dar galima išgelbėti arba ne. Didžiąją dalį porų konfliktų galima išspręsti, jeigu jos tikrai nori mokytis ir stengtis dėl partnerio.
O kas – vyras ar moteris primas turėtų pradėti rodyti pastangas dėl partnerio – tai dar vienas išminties reikalaujantis santykių aspektas. „Kaip rodo šeimų konsultavimo patirtis – nemaža dalis porų vėluoja bręsti psichologiškai ir pešasi dėl žaislų kaip maži vaikai, t.y., nori vartoti šeimyninio gyvenimo naudas arba malonumus, tačiau nenori teikti besąlygiško, pasiaukojančio rūpestingumo, vengia vykdyti savo natūralias funkcijas šeimoje, bando jas pakeisti skaitmena ir išmaniais įrenginiais. Pagrindinė šeimos valiuta yra grynas skiriamo dėmesio artimam žmogui laikas. Nemokėjimas rūpintis vienas kitu, viskuo dalintis, yra priežastis, o visos problemos santykiuose yra pasekmė. Sutuoktinis ir vaikai yra didelio džiaugsmo, gyvenimo vertės ir prasmės šaltinis, tačiau norint tai turėti, reikia kasdien kurstyti šeimos židinį“, – sakė T. Girdzijauskas.
