Dėstytojas pasakė, kad jo egzaminas bus „kitoks“
„Iš tikro net nežinau kaip profesionaliai papasakoti tai, ką visuomet vadinau „papų istorija“. Tuo metu man buvo 22–24 metai, viskas vyko maždaug prieš 8–10 metų. Studijavau didmiestyje, universitete, neakivaizdiniu būdu. Tikriausiai buvau trečiakursė ar ketvirtakursė.
Nebepamenu tikslių aplinkybių, tačiau vienos paskaitos dėstytojas išsiskyrė savotiškumu. Jau per pirmas paskaitas dėstydamas dalyko teoriją jis viską susiedavo su sekso pavyzdžiais. Visi tyliai kikendavome, o garsiai stebėdavomės, kaip toks dėstytojas gali dirbti universitete....
Dėstytojas iš karto pasakė, kad jo egzaminas bus „kitoks“. Turime kruopščiai užsirašinėti, ką jis kalba, konspektuotis. Egzamino dieną visi turėsime eiti individualiai atsakinėti žodžiu, su savimi turėti konspektų sąsiuvinį, kurį jis skaitys, o studentas stovės šalia.
Kaip ir visi studentai, pradėję pažintį su nauju dėstytoju, pasiklausinėjome apie jį buvusių studentų – kaip vyko egzaminas, ar labai „spaudžia“, ar „kirvis“ ir pan. Sužinojome, kad merginos, kurios turi didesnę krūtinę, neturi ko jaudintis, nes egzamino balą lems tik krūtinės dydis. Kadangi šioje srityje turiu kuo pasididžiuoti, su kurso draugėmis šmaikščiai nusijuokėme, kad aš tikrai gausiu dešimtuką, o visos kitos grupiokės net neišlaikys egzamino. Nors ir girdėjusi, kaip vyks egzaminas, kruopščiai mokiausi, kad neįvyktų nemalonių staigmenų pasikliaujant tik savo „grožybėmis“.
Ėjau „atsakinėti“ paskutinė
Egzamino dieną viskas vyko tiksliai taip, kaip ir girdėjome – eini po vieną, dėstytojas sėdi, tu stovi priešais jį. Jis niekur kitur nežiūri, tik tiesiai į krūtinę. Dėl viso pikto su grupiokėmis sutarėme, kad aš eisiu paskutinė, nes įvertinusios egzamino eigą supratome, kad visoms reikės perlaikyti, jei aš eisiu pirmoji.
Ėjau „atsakinėti“ paskutinė. Gal ir gerai, tokiu būdu merginos gavo 8, 7, 6. Nebuvo „sutriuškintos“ sausai. Merginos dar prasisagstė sagutes, kad matytųsi didesnė iškirptė, bet 10 negavo...
Aš nuėjau paskutinė. Visos žiūrėjo net kvapą sulaikiusios. Buvo labai nemalonu suvokti, kad dėstytojas žiūrėjo tik į mano krūtinę. Jis nieko neklausė, neva vartė mano sąsiuvinį. Manė ėmė juokas, stengiausi priimti tai kaip „bajerį“, kaip žaidimą su grupiokėmis, žinant kad mano laimėjimas garantuotas. Tačiau jauku nebuvo. Atvirkščiai, gal net šlykštu suvokti, kad dėstytojas nurenginėjo mane akimis.
Gavau 10. Labai džiugu, kad mano krūtinė buvo įvertinta universitete, tačiau studijavau ne „papų“ dydį. Dabar nusijuokiu, tačiau buvo tokių merginų, kurios mokėsi labai daug ir sunkiai, deja, balas nuo žinių visiškai nepriklausė.
Niekada nesureikšminau egzaminų balų, ar 10, ar 5, domėjausi tik tuo, kas tikrai mane sudomindavo, svarbiausia buvo neturėti skolų. Šiandien nuoskaudų nejaučiau, bet labai gerai suprantu kitaip manančius.“
Lauryna
Kokia tavo istorija? Festivalis „Nepatogus kinas“ ir Lietuvos žmogaus teisių centras kviečia pasidalinti savo istorija ir padėti kitiems peržengti tylos ribą, o spalio mėnesį vyksiančio festivalio metu apsilankyti specialioje diskriminacijos temai skirtoje filmų programoje.
Atsiųskite savo istoriją adresu: manoistorija@nepatoguskinas.lt
Jei manote, kad susidūrėte su diskriminacija, siūlome kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Skundą galima pateikti užpildant skundo formą internete, išsiuntus ją įprastu ar el. paštu, faksu ar tiesiog atnešus į Tarnybos būstinę. Daugiau informacijos: http://www.lygybe.lt/lt/skundai
