Situacija Lietuvoje
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovės Mintautės Jurkutės, Lietuvoje nėra pakankamai duomenų apie seksualinio priekabiavimo paplitimą, nes informacija nėra sistemingai renkama.
„Nors institucijos gauna daug paklausimų ir konsultuoja šiuo klausimu, oficialių skundų sulaukiama labai mažai, dažnai sunku šiuos atvejus nustatyti dėl įrodymų neapčiuopiamumo, – pabrėžė M. Jurkutė. – Apskritai priekabiavimo atpažinimas yra komplikuotas, ypač kai neturime oficialios statistikos, o tyrimai dėl lygių galimybių pažeidimų (seksualinis priekabiavimas yra laikomas diskriminacija ir lygių galimybių pažeidimu nėra pradedami. Tai rodo, kad Lietuvoje į šią problemą vis dar žiūrima nepakankamai rimtai.“
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, maždaug kas penkta moteris Lietuvoje yra susidūrusi su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje. Tuo tarpu tarp vyrų šis skaičius siekia apie 6 proc. Tačiau dėl nukentėjusiųjų baimės pranešti apie tokius atvejus oficiali statistika neatspindi tikrojo problemos masto.
Maždaug kas penkta moteris Lietuvoje yra susidūrusi su seksualiniu priekabiavimu darbo vietoje.
2022 m. Darbo kodekso pakeitimai įpareigojo organizacijas sukurti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Kaip sako personalo valdymo ekspertė, psichoterapeutė, psichologė Inga Staniūnė, šie reikalavimai paskatino darbdavius labiau atsižvelgti į priekabiavimo prevenciją.
„Vis daugiau organizacijų ne tik įgyvendina patvirtintas „pranešėjų“ politikos gaires ar etikos kodeksus ir aktyviai jų laikosi, bet taip pat investuoja į darbuotojų mokymus bei skiria gerovės mentorius, kurie prireikus gali suteikti emocinę paramą. Vis dėlto svarbiausia yra sukurti saugią aplinką, kurioje darbuotojai galėtų drąsiai pranešti apie iškylančias problemas,“ – pabrėžė ji.
Seksualinio priekabiavimo prevencija apima susitarimą dėl netoleruotino elgesio ir to elgesio, kuris skatinamas organizacijoje, mokymus darbuotojams, etikos kodeksų laikymąsi ir aiškius incidentų eskalavimo procesus. I. Staniūnė pastebi, kad darbdaviai vis dažniau rengia mokymus, kuriuose aptariami būdai, kaip atpažinti ir spręsti priekabiavimo atvejus.
Kaip tvirtina lygių galimybių ekspertė M. Jurkutė, Lietuvoje pokyčiai kovoje su seksualiniu priekabiavimu yra reikšmingi, tačiau situacija vis dar reikalauja nuoseklių pastangų, tiek socialinėje kultūroje, tiek organizacijų viduje.
Kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą?
Kaip sako M. Jurkutė, seksualinis priekabiavimas gali būti tiek vienkartinis, tiek pasikartojantis, ir dažnai pasireiškia kaip įvairių veiksmų derinys — nuo žvilgsnių iki fizinio artumo ar pakartotinių komentarų.
Svarbu pabrėžti, kad seksualinis priekabiavimas neapsiriboja fiziniais veiksmais. Kaip apibrėžia Lygių galimybių įstatymas, pagrindinis šio elgesio bruožas yra jo nepageidaujamumas.
„Jei elgesys kelia baimę, nepatogumą ar žeminančią aplinką, tai laikoma priekabiavimu. Formos gali būti įvairios – žodžiai, gestai, žvilgsniai, net jei tai akivaizdžiai nepageidaujama ir nemalonu, – aiškina M. Jurkutė ir akcentuoja, kad seksualinis priekabiavimas gali būti tiek akivaizdus, tiek subtilus, pradedant žeminančiais juokeliais iki fizinio kontakto. – Darbe ar mokymo įstaigose šios problemos dažnai ignoruojamos, o tokiose aplinkose žmonės bijo išreikšti nepasitenkinimą, bijodami patyčių ar kaltinimų dėl „humoro jausmo“ trūkumo.“
Kaip aiškina lygių galimybių ekspertė, dalis žmonių, ypač moterys, gali nesuprasti, jei priekabiavimas konkrečioje aplinkoje yra įprastas, pasikartojantis, darbovietės ar švietimo įstaigos kultūros dalis, kurią visi palaiko.
Vieną dieną išsakytas „juokelis“ gali atrodyti netinkamas, tačiau nepalikti stipraus įspūdžio, o kitą dieną situacija paaštrėja.
Personalo valdymo ekspertė I. Staniūnė antrina, kad seksualinio priekabiavimo atpažinimas gali būti subtilus procesas, ypač, kai elgesys yra pasikartojantis arba progresuojantis: „Vieną dieną išsakytas „juokelis“ gali atrodyti netinkamas, tačiau nepalikti stipraus įspūdžio, o kitą dieną situacija paaštrėja. Tarsi ateina suvokimas, kad mano asmeninės ribos ar vertybės buvo peržengtos. Tokiomis aplinkybėmis reikia iš karto reaguoti.“
Priekabiavimo formos gali būti labai įvairios ir ne visada susijusios su tiesioginiu asmens elgesiu. Tai gali būti meninės priemonės, rašytiniai pranešimai, vaizdo įrašai, anekdotai ar juokeliai, kurie, nors ir neturintys tiesioginio kontakto su nukentėjusiuoju, sukuria nepageidaujamą, žeminančią ar bauginančią aplinką. Pavyzdžiui, kalendorius su apsinuoginusiomis moterimis ar gautos dovanos, tokios kaip apatinis trikotažas, iš kolegos ar vadovo, nors ir gali būti laikomos subtiliomis, bet vis tiek yra netinkamos ir gali būti priekabiavimo formos.
Seksualinio priekabiavimo pasekmės
Į seksualinio priekabiavimo problemą būtina žiūrėti labai rimtai tiek darbdaviui, tiek darbuotojams, nes jos pasekmės gali būti sunkios ir ilgalaikės. Todėl svarbu į tai reaguoti kuo greičiau.
Ne tik fizinė, bet ir emocinė bei psichologinė žala aukai gali turėti ilgalaikį poveikį tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime. Kaip tvirtina personalo valdymo ekspertė ir psichoterapeutė I. Staniūnė, priekabiavimas gali sukelti nuolatinį stresą, nesaugumo jausmą, nepasitikėjimą aplinkiniais, taip pat gali smarkiai paveikti bendrą gyvenimo kokybę.
„Nepakankamai anksti sureagavus, emocinis krūvis dėl seksualinio priekabiavimo gali smarkiai paveikti žmogų: prastėja miegas, apetitas, atsiranda nerimo ar panikos priepuoliai, gali išsivystyti depresinės nuotaikos, – sako I. Staniūnė. – Darbuotojas gali prarasti motyvaciją, vengti socialinių kontaktų, pradėti elgtis netipiškai.“
Priekabiavimas gali sukelti nuolatinį stresą, nesaugumo jausmą, nepasitikėjimą aplinkiniais, taip pat gali smarkiai paveikti bendrą gyvenimo kokybę.
Personalo valdymo ekspertė I. Staniūnė pataria, kad jei pajutote netinkamą elgesį, svarbu aiškiai jį įvardinti: „Man šis elgesys nemalonus, prašau taip nesielgti.“ Tokia reakcija padeda nustatyti, ar priekabiautojas suprato savo klaidą, ar jo veiksmai yra sąmoningi. Jei situacija nesikeičia, būtina apie tai pranešti.
„Jei pastebite tokio elgesio apraiškas tarp kolegų ir kyla bent menkiausias įtarimas, kad gali būti pažeistos asmeninės ribos ar vertybės, nelikite abejingi. Dažnai mus sukrečia ne tik pati situacija, bet ir aplinkinių reakcija į ją. Todėl ypač svarbu, kad kiekvienas kolega parodytų palaikymą ir padėtų nukentėjusiajam“, – pabrėžia I. Staniūnė.
Seksualinis priekabiavimas: patarimai darbuotojams
1. Atpažinkite seksualinį priekabiavimą. Nepageidaujamas elgesys – nesvarbu, ar tai būtų komentarai, žvilgsniai, ar fizinis kontaktas – yra priekabiavimo forma.
2. Reaguokite iš karto. Jei jaučiatės nepatogiai, aiškiai pasakykite, kad toks elgesys jums nemalonus.
3. Rinkite įrodymus. Saugokite pranešimus, el. laiškus ar kitus dokumentus, kurie gali tapti įrodymais.
4. Praneškite apie situaciją. Pasikalbėkite apie tai su vadovu, personalo skyriumi ar kreipkitės į atsakingas institucijas, pvz., Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Seksualinis priekabiavimas: rekomendacijos darbdaviams
1. Kurkite prevencijos politiką. Aiškiai nurodykite, kad seksualinis priekabiavimas nebus toleruojamas.
2. Švieskite darbuotojus. Organizuokite mokymus, kurie padėtų atpažinti priekabiavimo apraiškas ir žinoti, kaip elgtis.
3. Užtikrinkite saugią aplinką. Sukurkite anoniminį pranešimų apie priekabiavimą kanalą.
4. Tinkamai reaguokite. Išsiaiškinkite incidentus ir palaikykite nukentėjusį asmenį.
Kur kreiptis pagalbos?
Jei patyrėte seksualinį priekabiavimą darbe, galite kreiptis į:
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
- Valstybinę darbo inspekciją.
- Policiją, jei elgesys viršija administracinių teisės pažeidimų ribas.
„Nepaisant augančio visuomenės supratimo ir teisinių nuostatų, vis dar dažnai tenka susidurti su neformaliais pasiteisinimais, o priekabiavimo aukos dažnai jaučia spaudimą tylėti dėl galimų neigiamų pasekmių savo karjerai. Todėl labai svarbu, kad organizacijose būtų ugdoma palaikymo ir saugumo atmosfera, kurioje darbuotojai galėtų kreiptis pagalbos, jaustųsi apsaugoti ir galėtų pasitikėti procesais, kurie užtikrina lygiavertį elgesį“, – komentuoja lygių galimybių ekspertė M. Jurkutė.
Nors Lietuvoje pripažįstama seksualinio priekabiavimo problema, vis dar trūksta efektyvių prevencijos priemonių ir aiškesnių statistinių duomenų. Darbuotojai turėtų būti skatinami drąsiai pranešti apie priekabiavimo atvejus, o darbdaviai – kurti saugią darbo aplinką, kurioje visi jaustųsi gerbiami ir apsaugoti.
„Žvelk giliau” siekia ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir iššūkius. Kalbėdami apie psichikos sveikatą ir jos sunkumų patiriančių asmenų bei jų artimųjų realias patirtis keičiame visuomenės požiūrį bei skatiname teigiamas nuostatas ir elgesį tokių asmenų atžvilgiu.
