„Dėl COVID-19 pandemijos pasaulis yra nepavydėtinoje situacijoje, tačiau visa tai dar labiau komplikuoja ir gretutiniai efektai, susiję su pandemijos išplitimu ir valdymu, tarp kurių yra infodemija – kuomet tarp melagingų, netikslių, politizuotų naujienų, aktyvėjančių sąmokslo teorijų darosi sudėtinga atskirti patikimą ir teisingą informaciją.
Visuomenei tampa kone neįmanoma įvertinti problemos rimtumą bei mastą, o atsakingoms institucijoms – efektyviai suvaldyti situaciją”, – teigia projekto vadovė dr. Inesa Bunevičienė.
„Be kita ko, tokia chaotiška informacijos ekosistema sukuria papildomą spaudimą žmonėms, o tai atsiliepia ir emocinei sveikatai – auga nepasitikėjimas, pasimetimas, susipriešinimas, baimė, netikrumas, nusivylimas”, – pabrėžia VDU lektorė dr. I.Bunevičienė.
Pandemijos padariniai mūsų emocinei sveikatai
Kone kas trečiam Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentui su COVID-19 susijusios naujienos sukelia baimę, o kas ketvirtas paskaitęs naujienas junta padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus – tai rodo tyrimo, kurį atlieka VDU ir LSMU tyrėjų komanda, pirminiai rezultatai.
Šiuo metu tyrimas vykdomas toliau ir jame kviečiami dalyvauti visi norintys pilnamečiai asmenys, gyvenantys Lietuvoje.
Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad didesnioji respondentų dalis (64 proc.) stresą, patiriamą dėl COVID-19 pandemijos, vertina kaip vidutiniškai stiprų arba labai stiprų. Tik šiek tiek daugiau nei trečdalis respondentų (36 proc.) teigė, jog dėl susidariusios situacijos nepatiria jokio streso arba patiria menkus nerimo simptomus.
Depresijos simptomai tyrime buvo vertinami pagal Paciento sveikatos klausimyną (PHQ skalė). Rezultatai rodo, kad pagal trečdalio respondentų atsakymus (33 proc.) būtų galima jiems nustatyti lengvus (2 proc.), vidutiniškus (9 proc.), vidutiniškai stiprius (16 proc.) ar stiprius (6 proc.) depresijos simptomus. Atitinkamai 25 proc. respondentų sutiko arba visiškai sutiko, kad COVID-19 naujienos jiems sukelia depresyvias mintis.
Tuo metu nerimas buvo vertinamas pagal Generalizuoto nerimo sutrikimo skalę (GAD). Tyrimas rodo, kad nerimo simptomus patiria šiek tiek daugiau nei 30 proc. apklaustųjų: 2 proc. apklaustųjų galima būtų diagnozuoti lengvus, 12 proc. vidutinio stiprumo, 16 proc. stiprius nerimo simptomus. 26 proc. respondentų sutiko arba visiškai sutiko, kad naujienos apie COVID-19 jiems sukelia nerimą.
Pasak dr. Adomo Bunevičiaus, Lietuvos gyventojų psichinė sveikata bei psichikos sveikatos priežiūros sistemos resursai buvo sub-optimalūs ir iki COVID-19 pandemijos lyginant su kitomis Europos sąjungos valstybėmis. Tuo pačiu situacija pandemijos metu atitinkamai kinta, o reikšmingų depresijos ir nerimo simptomų paplitimas COVID-19 pandemijos metu yra didesnis lyginant su anksčiau atliktais tyrimais Lietuvos gyventojų bendrojoje populiacijoje bei tarp studentų.
„Savalaikė psichikos simptomų diagnostika yra pirmas žingsnis siekiant identifikuoti aukštos rizikos asmenis tam, kad jiems būtų suteikta efektyvi pagalba. Mūsų sukurtas ir adaptuotas dažniausių psichikos sutrikimų diagnostikos algoritmas leidžia Lietuvos gyventojams patiems įvertinti depresijos ir nerimo simptomus bei jų sunkumą, pasitelkiant pasaulyje plačiai naudojamas savižinos skales – o tai gali prisidėti prie probleminės situacijos efektyvaus valdymo”, – sako dr. A.Bunevičius.
Alkoholio vartojimas, miego įpročiai – reikšmingo poveikio duomenys nerodo
Pirminiai duomenys taip pat rodo, kad COVID-19 informacija neturi sąlyginai didesnio poveikio miego ar alkoholio vartojimo įpročiams – 16 proc. respondentų gali turėti rizikingą polinkį į alkoholio vartojimą, o 4 proc. nurodo, kad su COVID-19 susijusi informacija sužadina juose norą išgerti. 6 proc. respondentų sutiko arba visiškai sutiko su teiginiu, kad paskaičius naujienų apie COVID-19 būna sunku užmigti.
„COVID-19 pandemijos ir jos valdymo metodų sukeliamas stresas ir socialinė izoliacija gali padidinti alkoholio vartojimą ir priklausomybių riziką. Atliktuose didelės apimties epidemiologiniuose tyrimuose nustatyta, kad COVID-19 pandemijos metu alkoholio ir kitų priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimas padidėjo visame pasaulyje.
Lietuvos gyventojai pasižymėjo aukštais alkoholio suvartojimo rodikliais, tenkančiais vienam asmeniui, ir iki COVID-19 pandemijos. Piktnaudžiavimas alkoholiu didina kitų psichikos sutrikimų bei socialinių problemų riziką, todėl yra labai svarbu nustatyti asmenis, kenčiančius nuo alkoholio sutrikimų, ir suteikti jiems pagalbą” – teigia dr. A.Bunevičius.
Plačiau apie tyrimą
- COVID-19 Distreso termometras – tai Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas mokslinis-taikomasis tyrimas, atliekamas mokslininkų iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), bendradarbiaujant su IT partneriais – UAB „ProIT“. Tyrimo metu vertinamas su COVID-19 susijusios informacijos viešojoje erdvėje poveikis žmonių emocinei būsenai.
- Tyrimo dalyviams suteikiama galimybė savarankiškai, anonimiškai ir konfidencialiai atpažinti galimas savo emocinės sveikatos problemas pasitelkiant klinikinėje praktikoje ir moksliniuose tyrimuose patikrintus savižinos klausimynus.
- Atsakius į klausimus respondentams išsiunčiamas atsakymas su rekomendacijomis ir įžvalgomis dėl jo/jos emocinės sveikatos. Pabrėžtina, kad tai nėra savidiagnostikos instrumentas, o pateikiamos rekomendacijos nėra diagnozė.
Kviečiame dalyvauti, atlikti testą ir sužinoti, kaip Jūsų emocinę būseną veikia COVID-19 informacija viešojoje erdvėje. Atsakius į visus klausimus, gausite sistemos sugeneruotą atsakymą su rekomendacijomis.
Registruotis ir dalyvauti tyrime galite čia.
