Man 34 ir aš niekada neturėjau vaikino. Norėčiau turėti partnerį, kuris mane mylėtų taip, kad ir pati pamilčiau save. Jau dešimt metų esu susižavėjusi vienu vaikinu, tačiau nedrįstu jam to pasakyti, nes bijau pasirodyti jam nepakankamai linksma, gabi ar simpatiška. Kai šalia būna žavūs vyrai, negaliu atsipalaiduoti, manau, kad atrodau nuobodi. Dar vaikystėje pamotė kasdien mane koneveikė, vadino tingine, užsispyrusia, išlepusia, savimyla, apsileidusia, – žodžiu, plūdo mane, kaip tik norėjo. Dabar man jos gaila. Suprantu, kad ji tiesiog nekentė savęs ir išliedavo tai ant manęs. Mano ryšys nei su ja, nei su mama, kurios nemačiau jau 30 metų, nebuvo artimas. Turiu ir tėtį – myliu jį ir sutariame gerai, tačiau dažniausiai nežinome, ką vienas kitam sakyti. Taigi, jaučiuosi kaip nevykėlė. Padėkite man!
* * *
Būti nevykėliu ir būti pasimetusiam – tai du skirtingi dalykai. Tavo pamotė skleidė tokį galingą įžeidinėjimų debesį, kad nebeliko vietos pamatyti savęs tokios, kokia esi iš tiesų. O iš tiesų esi tikrai kilni, jei sugebi ją užjausti ir jai atleisti. Dabar turi užbaigti jos nesibaigiančių įžeidimų etapą ir parodyti gailestį sau.
Dauguma mūsų turime savo vidinį kritiką, kuris mus teisia kaskart, kai atsiduriame sudėtingose situacijose, tačiau tavo kritikas – ypač negailestingas. Vaikystėje aplinka tave išmokė plūsti save. Kai su kuo nors bendrauji ir tau nelabai sekasi, tavo sąmonę užplūsta neigiamos mintys. Jos ateina taip staiga ir nejučia, kad atrodo neišvengiamos, tačiau iš tiesų taip nėra. Tai pamotė užprogramavo tave tokioms išvadoms. Dabar laikas atsikirsti – nebe jai, o sau.
Manydama, kad nepatiksi jokiam vaikinui, nes nesi pakankamai gera, esi iš dalies teisi. Taip yra todėl, kad pirmiausiai nepatinki pati sau. Gera žinia – tai pataisoma.
Pirma, reikėtų pasvarstyti, kodėl leidai sau 10 metų užstrigti ties vienu vyriškiu, šalia kurio jauteisi bevertė. Ir kodėl įsivaizdavai, kad jis magiškai pakels tavo savivertę? Savivertę gali padidinti tik tu pati. Iškelk sau iššūkį ir pradėk daryti tam tikrus dalykus kitaip. Geriausia pradėti nuo nedidelių tikslų, svarbu, kad išeitum iš savo komforto zonos. Atsisakyk senų, saugių įpročių – nustok 10 metų žavėtis nepasiekiamu vyriškiu – ir pradėk ieškoti savo laimės.
Pasistenk pamažu įveikti nerimą ir nuogąstavimus. Pavyzdžiui, galėtum pasikviesti tėtį pokalbio ar pietų. Apie ką kalbėtis? Klausk jo apie jį patį – apie jo vaikystę, mėgstamus prisiminimus arba kada jis jaučiasi laimingas. Nepamiršk daugiau šypsotis – ir bendraudama su tėčiui, ir su kitais. Tai atpalaiduoja žmones, „išjudina“ juos, todėl nebereikia prisiimti visos sunkios naštos sau.
Tylos akimirkas mokykis išbūti ramiai, jos gali būti net labai mielos. Tyla nereiškia nesėkmės. Galbūt sugalvosi pietauti ar vakarieniauti su tėčiu kartą per savaitę.
Kovok su savo nerimu ne tik tada, kai jau esi socialinėje aplinkoje, bet ir prieš susitikdama su žmonėmis. Nusiraminti gali padėti fizinė veikla – prieš gąsdinantį įvykį išeik 20 minučių pabėgioti. Tam nereikia būti patyrusiu bėgiku, tiesiog apsiauk sportinius batelius ir bėk.
Kitas konkretus žingsnis – atkreipti dėmesį į mintis, neigiamai veikiančias tavo savivertę, ir laiku jas sustabdyti. Pagalvok, kokie žmonės ir kokios situacijos verčia pradėti blogai apie save galvoti. Iš anksto pasiruošk kovoti su bjauriomis savigraužos litanijomis.
Skirk laiko pagalvoti apie gerąsias savo savybes. Telefone susidaryk tokių savybių sąrašą ir kai pajausi, kad negatyvios mintys ima viršų, perskaityk jį. Gali susikurti ir keletą strategijų, ką galėtum atsakyti žmonėms, kurie verčia tave blogai jaustis – turėti išeitį iš nemalonių socialinių situacijų gali būti labai naudinga.
Tavo įsitikinimas, kad tau reikia žavingo žmogaus, kuris patvirtintų tavo vertę, yra ne tik neteisingas – jis neleidžia tau pamatyti svarbesnių žmogiškųjų savybių. Pavyzdžiui, gerumo. Žmonės, kurie gerai su tavimi elgiasi, greičiausiai geriau vertina ir save, ir kitus. Panašių savybių reikėtų ieškoti ir partneryje.
Straipsnio vertimu pasirūpino mūsų partneriai – vertimų biuras UAB „Metropolio vertimai“