Žinoma, pats melas turi daug įvairiausių formų ir kai kada net nėra laikomas melu. Pavyzdžiui, kai nesakoma tiesos dėl tam tikrų priežasčių, nutylima, nepasakoma visko iki galo ir panašiai.
Be to, vyrų ir moterų melas skiriasi tam tikrais niuansais.
Kaip sako psichologė Svetlana Filatova, nors vyrai ir moterys meluoja daugmaž vienodai, tačiau moterų melas yra virtuoziškesnis ir artistiškesnis. Pasirodo, taip yra dėl to, kad dailiosios lyties atstovės – kūrybingesnės. Tačiau vyrai meluoja viską gerai apgalvoję ir tam pasiruošę, jų taip paprastai neišmuši iš vėžių.
Ar sunku atpažinti melą? Reikia žinoti tam tikrus niuansus.
Moterys vaiko melą dažniausiai atpažįsta dėl motiniško instinkto, analizuodamos menkiausias mimikos išraiškas, nuotaikas, yra pastabesnės. Apskritai, psichologų nuomone, yra nemažai verbalinių ir neverbalinių būdų, kurie atskleidžia, kad žmogus bando nuslėpti tiesą.
Atkreipkite dėmesį, jeigu žmogus pasakodamas suspaudžia lūpas. Kai žmogus patiria diskomfortą, jo lūpos įsitempia, jis jas suspaudžia. O juk melas – tai diskomfortas.
Kodėl mes meluojame?
Nepriklausomai nuo lyties, žmonės meluoja, nes bijo kritikos ir nori jos išvengti, nenori traumuoti, įskaudinti artimų žmonių, trokšta pasilikti komforto zonoje, pasigirti, parodyti autoritetą, o kartais melas būna atsitiktinis.
Beje, kaip rašo Nature Neuroscience, netgi nedidelė nauda, gauta pasitelkus melą, mus stimuliuoja ir toliau meluoti. Vadinasi, melas – tai lyg narkotikas prie kurio priprantama? Ekspertų nuomone, kuo mes dažniau sakome netiesą, tuo labiau mūsų smegenys prie to prisitaiko ir nebereaguoja į melą.
Apskritai – melas sudėtingas dalykas. Jis amoralus, tačiau kai kada gali būti pateisinamas ir netgi padėti, tarkime, išgyventi, adaptuotis tam tikroje situacijoje arba jos išvengti. Tačiau kas pasiginčys, kad tiesa mūsų gyvenimui ir bendravimui suteikia lengvumo?