Čiuožia net šuo
Pasak Aidos, visos merginos, dalyvaujančios BOBų veikloje, labai skirtingos. „Viena gal labiau introvertė, kita – priešingai – ekstravertė. Viena galbūt daugiau bendraujanti, turinti daug pažinčių, kitos gal šiek tiek mažiau, viena gal mėgsta labiau būti skatinama veikti, kita pati užveda kitas, bet mus vienija meilė lentoms – vandenlentėms ir snieglentėms“, – sako Aida, toliau pristatanti viso septintuko merginas atskirai.
Simona esą labai komunikabilus žmogus, mėgstanti susibūrimus ir bendravimą, lengvai mezga pažintis ir turi galybę kontaktų. Kurį laiką yra gyvenusi užsienyje komunikacijos ekspertė išmaišė ir nemažai pasaulio. „Sakyčiau, ji tikroji ekstravertė. Turi du nerealius mopsus, kurie visuomet irgi keliauja kartu, vienas iš jų net irgi čiuožia vandenlente kartu“, – nusijuokia pašnekovė.
Bijau gylio, todėl man kartais dėl to kyla dvejonių, ar verta pabandyt naują figūrą, ar ne, – prisipažįsta Aida.
Erika, Aidos požiūriu, brandžiausias žmogus jų būrelyje, be galo rūpestinga, vienu metu gavusi treneriukės pravardę: „Užpraeitą vasarą ji net kelis žmones statė ant lentos, aiškino kaip atsistoti, kaip pradėti, kaip plaukti. Tikrai labai rūpestinga, visuomet padedanti, jei reikia pagalbos.“
Evelina – rimtas žmogus, teisininkė, tačiau labai draugiška ir lengvai bendraujanti, be vandenlenčių ir snieglenčių turi dar vieną aistrą – susižavėjusi jėgos aitvarais (kaitavimu). Bene daugiausia savo laisvalaikio atiduodanti pastarajai veiklai šiuo metu yra Justina.
Aida pasakoja, kad Justina šįmet, ko gero, dar nė vieno savaitgalio nepraleido namuose – vis skrieja pajūrio link gaudyti vėjo. „Sako, gal jau reiktų ir namie kada pabūt? Jau kaip ir pabodo tos ilgos kelionės į pajūrį. Ją irgi apibūdinčiau kaip linksmą, komunikabilų ir lengvai bendraujantį žmogų“, – sako Aida.
Dar viena BOBa – Gintarė, taip pat praktikuojanti jėgos aitvarus. Tiesa, pernai patyrė traumų, todėl šįmet ant lentos pasirodo retai: „Bet kai yra proga, visuomet važiuoja kartu, ir čiuožia ne tik vandenlente, o ir snieglente. Labai komunikabili. Visos daugiau ar mažiau bendraujančios, tas mus ir sujungė.“
Ana – aistringai myli „lentų“ sportus, tačiau šiuo metu padariusi nuo jų pertrauką. Aida sako, kad ji turi ir pradžiamokslį, ir praktikos, tad visos BOBos visuomet laukia jos prisijungiant.
„Na, ir aš – paskutinė prisijungiau prie susiformavusios grupelės, kiek žinau, pati pradžia buvo kaitavimo stovykla pajūryje, organizuota Agnės Šimanskytės. Trys ar keturios iš jų išvažiavo į pajūrį ir ten susipažino. Nuo to laiko jos susirašydavo, kai užsimanydavo ką nors veikti.
Kaip šioje grupelėje atsiradau aš? Vieną vakarą sugalvojau, kad noriu važiuoti į Druskininkus pasimokyti čiuožti snieglente, ten susipažinau su Simona ir Evelina. Išsišnekėjom, kad jos Liepkalny kartais čiuožia, o vasaromis šoka ant vandenlenčių. Tuo metu vasarą kelis kartus tik buvau bandžiusi čiuožti vandenlente, susitarėm susirašyti ir kartu nerti į pramogas“, – apie lemtingą pažintį su merginomis pasakoja Aida.
Vandenlenčių sportą atrado tinkamų žmonių dėka
Mergina įsitikinusi, kad gyvenimas su tam tikrais žmonėmis suveda ne be reikalo. Kartą susimąsčiusi, kaip pati pasikeitė per kokius penkerius metus, nustebo: „Kas galėjo pagalvoti, kad darysiu tokius dalykus, kaip kad darau šiandien?“ Ji net pati sunkiai įsivaizdavo, kad ners į ekstremalias pramogas, tačiau, rodos, tinkami žmonės padiktuoja naujus kelius, kurie gyvenime užsilieka ilgam.
„Iš pradžių į vandenlenčių sportą žiūrėjau kiek skeptiškai, su didele baime. Manau, ta baimė iki šiol gyva – bijau gylio, todėl man kartais dėl to kyla dvejonių, ar verta pabandyt naują figūrą, ar ne. Bet manau, kad paskatinimas ir geras pavyzdys įkvepia. Man tuo metu buvo ta gyvenimiška situacija, kai nori kažko, tik tiksliai nežinai, ko. Tai reikia imti ir pabandyt, kas pasitaikė po ranka“, – įsitikinusi Aida.
Moterys raukosi, vyrai juokiasi
Šiandien su kitomis BOBomis mergina progų pakaitinti kraują nepraleidžia. Daugiausia jų veikla nukreipta į sportą su lentomis: vandenlentėmis, snieglentėmis, jėgos aitvarais (pastarieji dar ieško vietos Aidos gyvenime), tačiau jos išbando ir kitas adrenalino atnešančias veiklas. Moterų ralis šįmet buvo viena jų.
„Kadangi Erika ne pirmus metus jame dalyvavo, tai buvo jos idėja, kad mums metas pasirodyti ten. Ji užregistravo mus. Labai juokinga buvo, tie lipdukai su pavadinimu buvo ir ant mašinos, žmonės kreivai į mus žiūrėdavo: palaikė kaip įžeidimą gal? Moterys susiraukdavo, o vyrai juokdavosi dažniausiai. Mes atsipalaidavusios ir nesureikšminame tų reakcijų. Dalyvavom ir kartingų varžybose“, – vardija Aida.
Jau susiklostė tradicija, kad jeigu merginų grupelė kažkur dalyvauja kartu, pasirodo kaip BOBos. „Net, kai draugui sakau, kad einu su BOBom į miestą, jis žino, kas tai yra“, – juokiasi mergina. O kaipgi atsirado šis pavadinimas?
Užpernai prieš pirmą jų fotosesiją su suknelėmis ir aukštakulniais merginos susimąstė, kad laikas būreliui duoti vardą. Dėl to, kokį jį išrinkti, galvas pasukti teko labai smarkiai. Vis dėlto Simonai kilo idėja pasivadinti BOBomis, kas angliškai yra „Best on boards“ – geriausios ant lentų. „Angliška pavadinimo versija pasirodė ilgoka, todėl nusprendėm rinktis trumpinį ir jį sulietuvinti – taip tapome BOBos. Tiesa, iš pradžių atrodė, gal kiek ir įžeidžiantis pavadinimas, bet paskui pasirodė – kodėl gi ne? Tuomet paskelbėme fotosesiją ant vandenlenčių su suknelėmis ir tapome žinomos nauju vardu“, – apie vardynas pasakoja Aida.
Nuotakos ant vandenlenčių
Šįmet merginos pakartojo dar vieną fotosesiją ant vandenlenčių – šį kartą jos trumpam tapo nuotakomis. Juk vasara esą vestuvių metas.
„Mes dar netekam, viena ištekėjusi iš mūsų – Ana, bet ji neplaukė su mumis. Vestuvinę suknelę turėjau iš anksčiau mamos spintoje. Taip ir gimė ta idėja. Kai buvo pirmos nuotraukos įkeltos į feisbuką, panas jau sveikino draugai, klausė, ar kažką praleido. Mane darbe irgi jau sveikino, bet sakau, kur jau su tokia suknele tekėsiu? Tikrai ne su tokia. Pasijuokėm“, – kalba Aida.
Mane darbe irgi jau sveikino, bet sakau, kur jau su tokia suknele tekėsiu? Tikrai ne su tokia. Pasijuokėm, – kalba Aida.
Anot jos, būta ne vien vestuvinių suknelių – buvo ir antras drabužis toms, kurios norėjo. Aida, dirbanti viename bankų, įsiamžino lyg ką tik nužengusi iš biuro – su klasikiniu kostiumėliu: juodas švarkas ir kelnės bei balti marškinukai.
Ji negailėjo komplimentų fotografui Augustui Četkauskui, kuris prigaudė nuostabių kadrų. Pasak Aidos, juk sudėtinga užfiksuoti gražias išraiškas – čiuoždama vandeniu tikrai negalvoji „kaip papūst lūpytes ar gražiai pamirksėt fotografui, parodai, ką turi“.
Tradicija išbandyti parkus
Merginos turi tradiciją – kasmet leidžiasi į kelionę patyrinėti Lietuvos parkų, kuriuose galima čiuožti vandenlentėmis. Pirmas turas užpernai atrodė taip: Šiauliai–Mažeikiai–Klaipėda–Palanga.
„Pernai važiavome į du Kauno parkus, į Kazlų Rūdą, dar planavome užsukti ir į Marijampolę, bet supratome, kad mes nebe tokios jaunos ir energingos“, – juokiasi Aida.
Šįmet gegužę merginos nutarė išbandyti Palangos parką. Lietuva, anot jos, jau turi labai daug parkų, o naujasis Palangos – nenusileidžia geriausiems visoje Europoje. Tai kurgi plaukti smagiausia? Aida atvira – ten, kur gera kompanija, esą plaukimas sau – vienokia kitokia figūra – tiek daug nelemia, kaip tas laikas, kurį praleidi krante su draugėmis, plepėdama.
Didžiausias palaikytojas – šuo Titas
„Mes esame turėję tokių atvejų, kai visos drauge pasiima šunis. Mes beveik visos turim po augintinį – Simona su Justina po du, Gintarė vieną turi, Evelina su Erika neturi, Ana turi vieną ir aš vieną. Kai į Zarasus keturiese važiavome, visos pasiėmėm šunis“, – sako pašnekovė, pridurdama, kad jos didžiausi palaikytojai vandenlenčių sporte – BOBos ir šuo Titas.
Pastarasis, išgirdęs, kad jo šeimininkę nuo kranto kažkas moko, ką daryti, „perloja jai“, o pamatęs, kad ji paneria į vandenį, nepavykus figūrai, skuba jos gelbėti: „Jis mano sargas numeris vienas.“
Tuo metu Aidos širdies draugas į šias veiklas neįsitraukia, nebent žiemą, Aidai čiuožinėjant snieglente Liepkalny, jis įsispiria į slides ir palaiko jai draugiją. „Be to, jis labai norėtų pabandyti jėgos aitvarus, tai galbūt išmėginsime šią veiklą drauge“, – neatmeta Aida.
Vyrai gerbia
Vis dėlto vyrų vandenlenčių sporte daug. Ar merginos nesulaukia diskriminuojančių replikų ar pašaipių juokelių? Aida tvirtina, kad tikrai ne. Anaiptol, didelė dalis vyrų esą žvelgia pagarbiai į moteris, kurios išdrįsta šį sportą išbandyti.
„Pasiryžti tam moterims, manau, sunkiau, jos gal bailesnės, o vyrams lengviau. Moterų ant vandens žymiai mažiau. Vyrai ir taip sugeba tai, kas ekstremalu, o moterims tai daugiau perlipimas per save, manau. Kita vertus, malonu gauti parkuose dėmesio ir iš vyro išgirsti: „Čia tai bent pavarei“, – sako pašnekovė.
Bet kol kas jos „pavaro“ tik sau. Jokiose varžybose nesiryžta dalyvauti. „Mes gal pernelyg save nuvertiname, nors, manyčiau, kai kurios tikrai galėtų parodyti šį tą. Bet kokiu atveju, zulini vandenį ir figūras... Buvau galvojus, kad išmoksiu triukus, salto ir dalyvausiu, bet ne. Ir salto nepadarau dar“, – prisipažįsta Aida.
Praėjusiais metais, kai buvo išvykusios į vieną iš Kauno parkų, Aida, nors neįsivaizdavo kaip, nutarė išbandyti vieną figūrą ant vandens, deja, eksperimentas baigėsi nesėkmingai: „Taip prisitrėškiau, kad iškart noras atšoko eksperimentuot su kitomis figūromis. Ačiū Dievui, traumų išvengiau, bet sukrėtimas iš vidaus buvo stiprus, atsirado baimė bandyti bet kokią kitą figūrą.“
Jos teigimu, vandenlenčių sportas nėra toks nekaltas kaip gali atrodyti, kai šiandien tiek daug šio sporto aistruolių, kurie ryžtasi čiuožti.
„Kai retai čiuoži, po vieno karto visą kūną skauda, ypač jei bandai pamandravot. Jėgos aitvaru plauki, ir vėjas tau smegenis valo, o vandenlentei reikia daugiau fizinio pasirengimo. Ir traumos skaudesnės. Gintarė yra turėjusi traumą, ją ir operavo, ilgai atsistatyti reikėjo. Kai kartą plaukiant išsimovė batas, išsisuko visa – irgi negalėjo ilgai plaukt. Gerai, kad nemačiau iš arti skaudesnių atvejų, nes baimės šiandien galbūt būtų dar daugiau“, – pamąsto ji ir tuoj pat blogas mintis padeda į šalį, planuodama naujus plaukimus su BOBomis.
„Mes lygūs“ – specialus žurnalistės Kristinos Aržuolaitienės, 2017 m. gavusios „Žiniasklaidos balso“ apdovanojimą Nacionaliniuose lygybės ir įvairovės apdovanojimuose, projektas. Jis skaitytojams atskleis temas, kurios visuomenėje skatina lygybę: nepriklausomai nuo lyties, pasirinktos profesijos, seksualinės orientacijos, odos spalvos, socialinės padėties, religijos ar kitų veiksnių, visi esame lygūs.
Galite pasiūlyti kitą projekto pašnekovą? Rašykite el. paštu k.aksamitaite@15min.lt
