Nusimetė apatinius ir provokavo
Minėtas klientas užsirašė pėdų masažui. Ji pastebėjo, kad klientas nuo pat pirmų minučių buvo nusiteikęs provokatyviai.
Paprašytas atsigulti ant nugaros, supažindintas su masažu, vyras nusprendė išsilaisvinti iš apatinių drabužių, nors šie visai netrukdytų masažuoti pėdų.
Asta iškart sudrausmino klientą, perspėjo, kad taip kliento nemasažuosianti. Galiausiai pavyko įkalbėti sugrįžti į apatines kelnaites. Tuomet, anot Astos, kiekvienas jos veiksmas buvo palydimas aikčiojimų ir malonumo garsų. Maža to, klientas paprašė jos telefono numerio, kad galėtų nueiti išgerti kavos. Moteris buvo griežta – atsakė, kad daug dirba ir neturi laisvo laiko susitikti su klientais po darbo. Išeidamas klientas perspėjo ją, kad šiai už tai dar atsirūgs.
Pasakodama šią istoriją moteris nuolat graudinosi, rankos drebėjo, nors nuo įvykio praėjo jau keli mėnesiai. Praėjus kelioms dienoms po masažo seanso Asta buvo iškviesta „ant kilimėlio“ pas vadovę, grįžusią iš atostogų. Masažistei buvo liepta palikti darbo vietą savo noru.
„Pasakiau vadovei, kad nepasirašinėsiu, jog savo noru išeinu iš darbo, nes jie neturi už ką mane atleisti. Man pareiškė, kad surašys, už ką atleidžia, ir privertė mane tai padaryti savo noru“, – pasakojo ji. Teisybės dėlei, reikia paminėti, kad Asta iš darbo išėjo šalių susitarimu.
Asta, ilgą laiką gyvenusi užsienyje, prisipažino, kad svetur niekuomet nėra susidūrusi su panašia situacija, todėl ši visiškai išmušė iš vėžių. Užsienyje darbdavys stoja ginti savo darbuotojų.
„Jie netgi ištrynė viską iš sistemos, kad tas žmogus apskritai buvo atėjęs pas mane. Ir jis net ne savo vardu atėjo“, – sakė moteris. Astos teigimu, gaila, kad patalpos nėra filmuojamos ir kad ji iškart neiškvietė apsaugos.
Situaciją iš darbuotojos lūpų išgirdusi vadovė esą iš jos šaipėsi ir klausė, kodėl ne iškart išgirdo apie incidentą.
„Pasakiau, kad administracijos vadovei iškart papasakojau, kaip buvo. Vadovė buvo atostogose, negi turėjau jai trukdyti?“ – retoriškai klausė Asta.
Vadovė jai pasakė, kad yra kliento skundas, jog ji šmeižia įmonę, tačiau jo parodyti nesugebėjo. „Jei būtų skundas, jei aš taip dariau, tai parodytų, galų gale, nebūtų vertę pačiai išeiti. Aš taip susinervinau, kad neįrašiau pokalbio su ja“, – teigė ji.
Yra ne vienas žmogus, galintis paliudyti, kad toks incidentas buvo. Vis dėlto, dažnas nesiryžta kalbėti dėl baimės prarasti darbą.
„Aš parašiau pareiškimą į policiją, bet tas klientas, kai sklaidėsi po visą kambarį vaizduodamas, kas jis toks, buvo mane perspėjęs, kad užima aukštas pareigas, yra pareigūnas ir šiuo metu yra tėvystės atostogose, dabar dirba asmeniniu treneriu, kad yra normalus vyras. Pasakiau, kad man visiškai tai neįdomu. Galiausiai gavau iš policijos atsakymą, kad jie mato pažeidimus, bet negali man padėti, nes įstatymas yra pasikeitęs“, – su žurnaliste kalbėjo Asta.
Moteris sako, kad nebesitiki rasti teisybės, tačiau nori, kad iš jos situacijos pasimokytų kitos moterys ir nesutriktų tokiose situacijose.
15min žurnalistė skambino kaltinam vyrui, tačiau šis į skambučius neatsakė, ignoravo ir žinutę socialiniuose tinkluose.
Pareigūnai tai įvertino kaip įžeidimą
Asta kreipėsi į pareigūnus ir gavo išaiškinimą, kuriame teigiama, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariate jos pareiškimas dėl minėto kliento netinkamo elgesio buvo išnagrinėtas.
„Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes, nustatyta, kad formaliai vyro veiksmuose įžvelgiami įžeidimo požymiai, tačiau, vadovaujantis įstatymais, atsakomybė už šią veiklą yra išbraukta iš Baudžiamojo kodekso, o asmenys tarpusavyje įžeidimo santykius turi įrodinėti civiline tvarka teigdami ieškinius dėl garbės ir orumo įžeidimo“, – teigiama komisariato paaiškinime.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per mėnesį nuo pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo dienos.
Komplekso atstovai tvirtina nieko negirdėję apie šį atvejį
15min kreipėsi į minėto poilsio komplekso atstovus, kad šie pateiktų savo situacijos vertinimą.
„Apie jokį seksualinio priekabiavimo atvejį mūsų komplekse nesame informuoti, administracija nėra gavusi nei jūsų minimos buvusios darbuotojos, nei bet kokio kito nusiskundimo ar pranešimo dėl jūsų nurodomų, tariamai įvykusių aplinkybių.
Taip pat mums nežinoma apie jokius kaltinimus, galimai pareikštus jūsų minėtam asmeniui, tačiau primename, kad asmeninė informacija apie viešbučio klientus ar darbuotojus yra suteikiama tik išskirtiniais atvejais kompetentingoms institucijoms, kai to reikalauja teisės aktai, todėl vien ta aplinkybė, jog jums buvo suteikta asmeninė informacija apie galimą viešbučio klientą ar darbuotoją, yra potencialus konfidencialumo pažeidimas“, – 15min pateiktame komentare dėstė atstovas.
Jis pabrėžė, kad asmeniniai komplekso klientų ir darbuotojų duomenys yra griežtai saugomi pagal duomenų apsaugos politiką bei įstatymų reikalavimus ir turi būti saugomi bei gerbiami tiek esamų, tiek buvusių darbuotojų, ką garantuoja sudaromos konfidencialumo sutartys.
„Jūsų pateikta informacija dėl darbuotojos išėjimo iš darbo neatitinka tikrovės, kadangi jūsų minėta buvusi darbuotoja išėjo iš darbo šalių sutarimu, niekieno neverčiama“, – tikino kompleksui atstovaujantis darbuotojas.
Buvusi darbuotoja išėjo iš darbo šalių sutarimu, niekieno neverčiama, – tikino kompleksui atstovaujantis darbuotojas.
Apibendrindamas jis tvirtino, kad žurnalistės pateikta informacija neturi faktinio ir teisinio pagrindo, pateikiamos išvados ir prezumpcijos neatitinka tikrovės, todėl tolesnės diskusijos šiuo klausimu gali pažeisti LR Civilinio kodekso 2.23 str. bei visą eilę Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų.
Advokatas: reikia eiti iki galo
Advokatas Vytautas Sirvydis 15min teigė, kad visuomet, kai kalbama apie teisių gynimą, reikia išsiaiškinti, kokiais būdais tuo teisiniu keliu bus einama.
„Šiuo atveju baudžiamasis teisinis būdas, mano manymu, yra neperspektyvus absoliučiai. Kai kada žmonės galvoja, kad baudžiamoji teisė, prokurorai, ikiteisminio tyrimo pareigūnai padės, ir jie savo tiesas įrodys. Tik ne šituo atveju“, – kalbėjo jis.
Jis paragino panagrinėti situaciją detaliau. „Kokiu vardu ar pavarde jis registravosi, visiškai neturi reikšmės. Jo teisė – juk į kirpyklą vardu ir pavarde nesiregistruojame“, – atkreipė dėmesį advokatas.
V.Sirvydis perspėja, kad pastebėjus net menkiausius seksualinio priekabiavimo požymius, reikia reaguoti nedelsiant. Pastebėjęs, kad moteris labai pasimetė tokioje situacijoje, jis teigė, kad tuomet nereikėtų dirbti tokio darbo, nes ši aprašoma situacija dirbant tokioje srityje esą neturėtų stebinti. „Tai neturėtų būti negirdėtas, retas dalykas šioje srityje, jokiu būdu neginu, kad tai normalu“, – kalbėjo jis.
Be to, kiekvienas tokį darbą dirbantis asmuo turi būti apsaugotas paties darbdavio. „Turėtų būti aiškios reglamentuotos taisyklės, kurios turėtų būti viešos ir klientui, ir paslaugą teikiančiam asmeniui. Niekas nenorėtų, kad ta paslauga būtų filmuojama, grožio klinikos istorija ir rodo, kad duomenys gali patekti negeriems žmonėms“, – komentavo V.Sirvydis.
Kita vertus, kai nėra filmuojama, anot jo, pats darbuotojas irgi gali tapti nesaugus. „Todėl esant pirmiems požymiams, kad vyksta kažkas negero, turėtų būti įrengtas specialus mygtukas, specialus kodas, kurį panaudojus, apsauga iškart sureaguotų“, – aiškino jis.
Pasak advokato, turėtų pakakti paties darbuotojo manymo, kad kažkas negerai, ir klientas turėtų būti perspėtas, kad, nenutraukus atitinkamo elgesio, bus kreipiamasi į apsaugą. Jeigu veiksmai apskritai nebepalieka dvejonių, kad tai yra seksualinis priekabiavimas, esą turėtų būti galimybė kažkokiu būdu greitai iškviesti apsaugą.
„Manau, kad čia nėra taip blogai. Jei ji bandytų kažkokias skolas išsiieškoti iš paties darbdavio, nesakyčiau, kad tai beviltiška. Darbdavys turėtų užtikrinti, kad darbuotojas būtų apsaugotas tokiais atvejais. Bet jos nenaudai kalba faktas, kad ji pati pasitraukė iš darbo. Reikėtų kalbėti su darbo teisės specialistais, gal jie ką nors pasakytų“, – kalbėjo jis.
Pasak specialisto, baudžiamasis persekiojimas yra kraštutinė priemonė, ir ji nėra tinkama šioje vietoje.
„Bet jei yra, kaip yra, aš jos vietoj skųsčiau atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą visais įmanomais būdais iki pat apygardos teismo imtinai. Jei pradėta eiti tuo keliu, tai reikia eiti iki galo, bet nemanau, kad tokius atvejus reikėtų spręsti baudžiamosios teisės rėmuose“, – nuomonę dėstė jis.
Tarnyba: darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų seksualinio priekabiavimo
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė 15min teigė, kad pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, seksualinis priekabiavimas yra apibrėžiamas kaip užgaulus ir nepageidaujamas žodžiu, raštu ar fiziškai išreikštas seksualinio pobūdžio veiksmas, sukuriantis bauginančią, priešišką ar įžeidžiančią atmosferą.
Pagal šį bei Lygių galimybių įstatymą, apsauga nuo seksualinio priekabiavimo taikoma tik darbo santykių srityje (darbe arba siekiant įsidarbinti), o paslaugų teikimo neapima. Tiesa, yra parengtas Lygių galimybių įstatymo projektas, kuriame apsauga nuo seksualinio priekabiavimo apimtų ir vartotojų teisių apsaugos sritį.
„Tiesa, vertinant, ar koks nors veiksmas teisiškai yra laikytinas seksualiniu priekabiavimu, būtina atsižvelgti ir į pavaldumo aspektą. Lietuvoje darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojai (ar įsidarbinti siekiantys asmenys) nepatirtų seksualinio priekabiavimo“, – komentavo I.Švaraitė.
Šiuo atveju, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba padėti negali, nes situacija su klientu nėra darbo santykiai, taip pat nėra tiesioginio moters pavaldumo jam.
„Kai nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys nepatenka į lygių galimybių įstatymų reguliuojamą sritį, jį reglamentuoja kiti įstatymai. Pavyzdžiui, Baudžiamasis kodeksas. Tokiu atveju, nukentėjusiesiems reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas“, – teigė I.Švaraitė.
Įrodyti seksualinio priekabiavimo atvejį, pasak jos, yra sunku, nes jie dažnai yra nutylimi, nutinka šalia nesant paliudyti galinčių žmonių.
Tačiau yra keletas būdų, kaip nukentėję asmenys gali padėti atlikti tyrimą. Patarimus galima perskaityti čia.
Galimą vadovo spaudimą išeiti iš darbo, pasak jos, galbūt galėtų pakomentuoti Valstybinė darbo inspekcija.
Darbo inspekcija: galėtume imtis patikrinimo
VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Šarūnas Orlavičius teigė, kad labai dažnas atvejis, kai yra tiesiog pakišamas prašymas, kad žmogus išeina savo noru.
„Aš visada žmonėms sakau, kad visi turime būti sąmoningi – žiūrėti, ką pasirašome. Jeigu kažkas neaišku – paskambinti mums“, – kalbėjo inspektorius.
Aukščiausias teismas yra pasakęs, kad tam, jog būtų nustatytas darbo sutarties nutraukimas – išsiaiškinti, ar jis buvo teisėtas, ar ne, – reikia išsiaiškinti tikrąją šalių valią.
„Tai jeigu ji parašė prašymą savo noru išeiti iš darbo ir ją atleido, ir jei ji nebesutinka su tuo atleidimu, ji gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Tuomet būtų nagrinėjamas atleidimo teisėtumo klausimas. Jeigu komisija nustatytų, kad nebuvo darbuotojos valios rašyti prašymą išeiti savo noru, atleidimas būtų pripažintas neteisėtu“, – aiškino Š.Orlavičius.
Vis dėlto, anot jo, tai sudėtinga įrodyti. Jei žmogus pasirašė prašymą savo noru, yra žmogaus parašas, tai reiškia, kad jis to norėjo.
Reikėtų įrodinėti, ar tai prašymas buvo pakištas, ar kaip tai buvo padaryta“, – sakė jis.
Jis teigė išklausęs pokalbio su Asta įrašą (Asta skambino į Darbo inspekciją pasikonsultuoti – aut.) ir išgirdęs, kad konsultantė nepatarė pasirašyti prašymo išeiti iš darbo savo noru – tai esą jos apsisprendimo reikalas. „Toliau jos kalbėjo apie išėjimą iš darbo šalių susitarimu. Kalba išėjo apie vieno mėnesio išeitinę. Buvo pasakyta, kad jei pavyksta išeiti šalių susitarimu, išeikite šalių susitarimu. Pokalbio pabaigoje Asta pasakė einanti pasirašyti. Inspektorė ją perspėjo žiūrėti, ką pasirašo: jei tinka sąlygos, pasirašyti, jei ne, nepasirašyti. Nebuvo patarta pasirašyti išeiti iš darbo savo noru“, – komentavo Š.Orlavičius.
Specialistas pataria kažko nežinant to neišsiaiškinus nedėti parašų ant dokumentų. „Man įdomu šiuo atveju, ar buvo savo noru išeita iš darbo, ar šalių susitarimu“, – kalbėjo jis.
Š.Orlausko teigimu, išėjimas iš darbo šalių susitarimu ir savo noru skiriasi tuo, kad per tris darbo dienas galima atsiimti savo prašymą išeiti savo noru. Kitu atveju to padaryti negalima – Darbo kodeksas tokios galimybės nenumato.
Jis pripažino, kad klausyto pokalbio metu jautėsi, jog moteris yra susijaudinusi.
„Tokie dalykai bet kokiu atveju nėra toleruotini. Savo ruožtu, gavę skundą, dar galėtume patikrinimą padaryti, ar nėra kenksmingos darbo sąlygos. Iš pokalbio supratau, kad tas klientas buvo vadovės pažįstamas. Bet kokiu atveju sutarties nutraukimą galima ginčyti. Žinoma, nagrinėjimas būtų sudėtingas“, – dar kartą pakartojo jis.
Pasak Š.Orlavičiaus, visuomet į Darbo ginčų komisiją galima kreiptis dėl žalos atlyginimo – tiek turtinės, tiek neturtinės. „Visuomet savo teises ginti galima, bet tas įrodinėjimo dalykas pagal Civilinio kodekso nuostatus yra sudėtingas. Įrodymai gali būti įvairūs: ir raštu, ir liudytojai, ir garso, vaizdo įrašai.
„Mes galėtume padaryti patikrinimą, nes kokios čia dabar papildomos „paslaugos“ klientams?“ – ironizavo jis.
