Greičiausiai prisiklausėte ir dar aštresnių pastebėjimų, tačiau kiek juose tiesos? Argi nauji santykiai ir nauja meilė brandžiame gyvenime atrodo neįmanoma misija?
Kaip pastebi klinikinė psichologė Irina Gross, jaunystėje visiškai normalu pamesti galvą, ieškoti partnerio, įsimylėti, nes taip bandome atrasti sau artimą žmogų.
Visgi, „užkurti“ rimtus santykius ne taip lengva. Suaugus ir subrendus atsiranda jau kiti poreikiai ir norai – norisi statyti namus ir jais rūpintis, skirti laiko savo interesams ir hobiams, auginti vaikus, o ne lakstyti po klubus ir „Tinder“ pagalba ieškoti meilės (nors kai kas neišauga iš to amžiaus labai ilgai). Brandiems žmonėms gali būti sunku prisipažinti, kad jiems taip pat reikia meilės, aistros, flirto, rašoma psychologies.ru.
Būdami brandūs mes suprantame, kad joks princas mūsų neišgelbės. Pridėkime ir tai, kad daugelis vyresnio amžiaus žmonių baiminasi būti nepatrauklūs, kadangi amžiui bėgant keičiasi mūsų išvaizda, kūnas.
Reikalavimai partneriui
Jaunystėje manome, kad mums reikia princų ir princesių – jų laukiame ir ieškome, netgi gyvenimas, atrodo, priklauso tik nuo antros pusės. Reikalavimai tuomet siekia aukščiausią lygmenį, tačiau jau subrendus iliuzijos išsisklaido ir suvokiame, kad joks princas ar princesė mūsų neišgelbės nuo nuopolių, buities, nemalonumų ir problemų – viską turėsime pradėti spręsti nuo savęs.
Kartelė leidžiasi vis žemiau ir visai ne dėl to, kad nusivertiname save, o greičiau kaip tik – tampame išmintingesni ir gudresni. Suvokiame, kurie baziniai dalykai yra reikalingiausi kuriant santykius, o visa kita tampa tik puošmenomis, kurios neatlieka pagrindinės funkcijos.
Būdas
Būdami jaunesni mes stengiamės save pateikti iš pačios geriausios pusės, prilygti idealui, tačiau subrendę mes jau žinome, kas patinka, o kas ne, ko negalime pakęsti ir kurios mūsų pusės yra stipriosios, o kurios silpnosios.
Mūsų asmenybė jau susiformavusi ir todėl baziniai charakterio bruožai kažin ar gali pasikeisti. O svarbiausia tai, kad mums nebereikia veltui eikvoti jėgų iliuzijoms palaikyti.
Partnerio pokyčiai
Tipinė klaida – manoma, kad partneris tikrai pasikeis: atsisakys žalingų įpročių, pradės sportuoti, ras naują darbą ir pan. Tačiau subrendusi asmenybė – jau susiformavusi, todėl charakterio pokyčiai retai įmanomi.
Patirtis
Jauni žmonės dažniausiai neturi ypatingos patirties kurdami santykius, todėl jiems kur kas lengviau pasitikėti, atsiverti, jie vis dar tiki pasaka. Brandaus amžiaus žmonės dažniausiai yra matę ir karčios patirties, todėl į naujus santykius žiūrima atsargiai. Suprantama, kad antroji pusė – sudėtinga sistema, ir norint ją pažinti reikia laiko, dėmesio ir pasiruošimo.
Be to, kiekvienas brandus žmogus jau turi savo „bagažą“ – buvusius vyrus, žmonas, vaikus ir gimines. Bendravimas nėra toks paprastas ir lengvas, ateina laikas atsakomybei ir gebėjimui laviruoti.
Nuovargis ir tvirtumas
Meilės paieškos – malonus užsiėmimas, tačiau jeigu rezultatas nedžiugina, visas šis procesas pradeda erzinti ir varginti. Ilgainiui nebesinori su niekuo susipažinti, kažką pažinti, gaišti laiką ir eikvoti jėgas.
Su amžiumi tampame vis mažiau lankstesni ir minkštesni, darosi sunkiau prisitaikyti prie kito žmogaus, o priekaištai priimami kaip pretenzijos ir kėsinimasis į laisvę.
Tad kaip kurti santykius brandžiame amžiuje? Pirmiausia nebijokite prisipažinti kai kuriuos dalykus:
- Jums reikia meilės, supratimo, rūpesčio;
- Kiekvienas žmogus turi teisę suklysti. Kai kada patirtis atneša skausmą ir nusivylimą, tačiau taip nebus visada.
- Santykiai bet kuriame amžiuje yra rizika.
- Kiekvienas mūsų gali senatvę sutikti būdamas vienišas. Kai kurie žmonės taip dėl to jaudinasi, kad metasi į glėbį netinkamiems partneriams, o tai tik dar labiau apsunkina gyvenimą.
- Išnaudokite įgytą patirtį. Santykiuose jūs jau žinote, kaip reaguoti, bendrauti, kada nutylėti kai kuriuos dalykus, o kada ieškoti kompromiso. Jūs žinote, kodėl esate nuostabūs ir kodėl jus reikia mylėti.
Geštalto terapeutė Daiva Žukauskienė: „Brandžiame amžiuje susirasti antrą pusę nėra nei sunku, nei lengva“
„Ar įmanoma brandžiame amžiuje surasti antrą pusę? Kaip ieškoti ir kokių klaidų nedaryti? Šilti žmoniški santykiai reikalingi bet kuriame amžiuje.
Kiekvienas amžiaus tarpsnis žmogui diktuoja tam tikrus poreikius. Vaikystėje mums reikalingi draugai, su kuriais kartu augtume ir mokytumeisi. Jaunystėje mums reikalingi intymaus gyvenimo partneriai, nes norisi ką nors apkabinti, su kuo nors patirti kūniškų malonumų įvairovę, kurti šeimą ir gimdyti vaikus.
Brandžiame amžiuje mes norime būti laisvi ir savarankiški, bet bijome vienatvės ir vienišumo, tad ieškome antros pusės, kuri suteiktų pilnatvę. Brandus amžius yra ne riba santykiams, ar poros susidarymui, daug sunkiau yra našlėms ir našliams, kurie bando dar kartą kurti šeimą.
Brandus amžius labiau diktuoja kompanionų lygio bendravimą, nei partnerystę. Dažnai gyvenime jau būna skurtas materialus pagrindas, vaikai pastatyti ant kojų ir palikę lizdą, tad vienintelis poreikis yra bendrystė, laiko leidimas kartu, bendravimas, nes tai skatina ieškoti antros pusės, kuri tenkintų šiuos poreikius.
Susirasti antrą pusę tokiame amžiuje nėra nei sunku, nei lengva. Sunku yra tai, kad energija paieškoms nebėra tokia karšta, ėjimams į medžioklę per barus – jau nebe tas laikas, sunku sutikti savo amžiaus partnerį netikėtai. Paieškos dažnai tampa daug lėtesnės ir pasyvesnės, pasikliaunama giminių, kaimynų ir draugų rekomendacijomis.
Išrankumas kitai pusei išlieka didelis, bet dėmesio epicentru tampa gyvenimo būdas, pomėgiai, charakterio ypatybės, o ne išorinis patrauklumas. Lengva, nes jau žinoma, ko norima ir lūkesčiai nebe tokie dideli. Klaidos pasitaiko pervertinant savo galimybes, užsimirštant, kad jau nebe jaunystė ir keliant kitai pusei aukštus reikalavimus. Klaida yra stačia galva nerti į naują santuoką ir vaizduoti šviežiai sukurtą šeimą, manau, kad brandžiame amžiuje galima apsieiti ir be tokių formalumų.
Gyvenimo patirtis buvusiuose santykiuose padiktuoja ir naujų santykių pobūdį, o tai dažnai irgi nebėra teisinga. Seksualiniai poreikiai mažėja, nebėra reikalo nuolat miegoti vienam šalia kito, nebūtina ir kraustytis į vienus namus. Daugiau laisvės ir nepriklausomybės, daugiau pagarbos ir pagalbos vienas kitam turėtų būti pagrindinis poreikis.
Dvejus namus skubėti versti vienais yra sunku, o kartais ir rizikinga, žmonės per gyvenimą sukaupia daug įpročių, kuriuos jau sunku keisti brandžiame amžiuje. Niekas negali paneigti, kad gyventi dviese yra daug lengviau ir patogiau, o ir linksmiau. Nevienišas žmogus yra daug patrauklesnis ir sau, ir kitiems, tuo pačiu jis netampa našta kitiems.
Nereikėtų gėdytis ieškoti antros pusės, nesvarbu, kiek jums metų, kiekvienas turi teisę būti laimingas. Ieškant svarbu visiems duoti žinią, kad ieškote, nes tas, kas beldžia, tam ir bus atidaryta. Nesigėdyti savo poreikių irgi labai svarbu, nes laimei ir meilei nėra amžiaus cenzo.“
