Visa tai kelia itin daug prieštaringų nuomonių ir debatų, tačiau, pasak mokslininko, nėra atlikta pakankamai empirinių tyrimų, kurie patvirtintų jau minėtą diagnozę.
„Jeigu pažvelgtumėte į nuskenuotas smegenis žmonių, kurie turi įvairių priklausomybių, jos nebūtų panašios į tų žmonių, kurie sakosi esą priklausomi nuo sekso“, – pastebi seksologas. Jis tikina, kad žmonių, sau priskiriančių tokią priklausomybę, smegenų stimuliacija primena turinčius aukštą libido.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad priklausomybė nuo sekso yra susijusi su aukštesniu libido nei, manoma, yra normalus. Tad tikrai klinikine prasme mes negalime pasakyti, kad priklausomybė nuo sekso yra reali“, – teigė I. Kerneris.
Taip pat skaitykite: Tyrimas atskleidė, kiek kartų per savaitę mylisi laimingos poros
Taigi kodėl tiek daug žmonių sau klijuoja priklausomų nuo sekso etiketę?
„Mes gyvename tokioje kultūroje, kurioje žmonės šią sąvoką pasitelkia labai dažnai, ypač manydami, kad elgesys yra priklausomybė“, – tikina I. Kerneris. Jis sutinka, kad sekso pasitelkimas valdyti nerimą ar emocijas gali būti problema, tačiau nemano, kad tai turėtume vadinti priklausomybe.
Iš kitos pusės sakyti, kad esi priklausomas nuo sekso, tampa „puikiu pasiaiškinimu“ dėl tam tikro elgesio, įskaitant ir neištikimybę. „Dauguma žmonių mano, kad lengviau kaltinti priklausomybę dėl savo elgesio nei prisiimti atsakomybę už savo poelgius“, – sako I. Kerneris.
Mitas: numetus svorio, lengviau pasiduodama priklausomybei nuo sekso
Kai kurios teorijos byloja, kad žmonės savo potraukį maistui pakeičia potraukiu seksui. Seksologas I. Kerneris patikina, kad nėra tyrimų, pagrindžiančių tokias teorijas.
Mitas: priklausomi nuo sekso žmonės yra neištikimi
Žinoma, kai kurie apgaudinėja savo mylimuosius, tačiau nereikia būti neištikimu, kad būtum priklausomas nuo sekso: „Priklausomybė nuo sekso ar aukštas libido gali kaip tik sukelti stresą. Galiausiai tai nereiškia, kad jūs mylėsitės su bet kuo.
Pavyzdžiui, pora puoselėjanti santykius gali turėti skirtingą sekso ritmą – vienam sekso reikia kartą per dieną, kitam – kartą per savaitę, tačiau jie vis tiek kuria monogamiškus santykius“, – sako seksologas, tikinantis, kad priklausomas nuo sekso žmogus savo aistrą gali išlieti ir kitais būdais.
Mitas: priklausomi nuo sekso žmonės vengia apie tai kalbėti
Seksologas pastebi, kad veikiau atvirkščiai: „Žmonės labai greitai sau diagnozuoja priklausomybę nuo sekso“. Didžiausia bėda, kad jie neieško atsakymų, kodėl jaučiasi vienaip ar kitaip, ir mano, kad turi tiesiog su tuo gyventi.
Tokios problemos kaip neištikimybė, dažnesnis mylėjimasis nei jūsų partneriui atrodo normalu, dažnas pornografijos žiūrėjimas ar masturbacija painiojamos su priklausomybe nuo sekso. Kadangi visa tai yra reliatyvu, negali būti įtraukta į diagnostinį ir statistinį psichinių sutrikimų vadovą.
„Dauguma žmonių mano, kad lengviau kaltinti priklausomybę dėl savo elgesio nei prisiimti atsakomybę už savo poelgius“, – sako I. Kerneris.
Taip pat skaitykite: VDU sociologas Artūras Tereškinas: lietuviai į seksą žiūri per rimtai
Mitas: priklausomi nuo sekso mėgsta grubius ir keistus meilės žaidimus
Kai kuriems patinka kitoks seksas, tačiau nebūtinai juos reikia sutapatinti su tais, kurie renkasi įprastą seksą. Priklausomybė nuo sekso gali pasireikšti ir tiesiog periodu, kad norisi mylėtis dažniau.
Mitas: priklausomi nuo sekso žmonės žiūri pornografiją ir masturbuojasi 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę
Vėlgi, tai nėra aksioma, tačiau kai kurie žmonės, negaudami pakankamai sekso iš partnerio, to siekia kitais būdais. Priklausomi nuo sekso žmonės gali gyventi visiškai normalų gyvenimą ir sau prisiklijuoja tokias etiketes tik dėl to, kad jų partneriai mano, jog jų seksualiniai įpročiai nėra normalūs.
„Dirbu su poromis, kuriose vienas partnerių, dažniausiai vyras, išsiskiria aukštu libido, masturbuojasi, žiūri pornografiją ir jo žmona tuomet tvirtina, kad jis yra priklausomas nuo sekso“, – įžvalgomis dalijasi I. Kerneris.
Tuo pačiu jis pastebi, kad jeigu vienas partneris dalintųsi tokiais pačiais seksualiniais įpročiais, kaip ir kitas, tuomet tokių problemų neiškiltų, nes tai jiems būtų normalu ir priimtina.
I. Kerneris mano, kad daugelis žmonių, manančiu, kad yra priklausomi nuo sekso, tiesiog turėtų išmokti kontroliuoti savo seksualinį gyvenimą ne tik būdami vieni, bet ir santykiuose.
