Turtai, padėtis visuomenėje, patraukli išvaizda ir neeilinis protas – Eliza Emily Donnithorne priklausė australų aristokratų šeimai ir buvo viena labiausiai pavydėtinų to meto nuotakų.
Aplinkiniai jai pranašavo saugią ir laimingą ateitį, o vestuvių dieną dauguma miesto gyventojų atvyko į jos namus pasveikinti. Vis dėlto sutartą valandą Elizos sužadėtinis neatvyko – desperatiškai nusiteikusi mergina tyliai išleido svečius, užvėrė dvaro duris ir daugiau niekada iš jo neišėjo – savo noru ji daugiau kaip 30 metų praleido „kalėjime“.
Eliza Emily Donnithorne gimė 1821 m. liepos 8 d. Gerosios Vilties kyšulyje. Jos tėvas Jamesas Donnithorne'as buvo valdininkas ir dirbo Rytų Indijos bendrovėje, o motina Sarah Elizabeth Donnithorne buvo namų šeimininkė. Eliza vaikystę praleido Kalkutoje, kur šeima persikėlė netrukus po jos gimimo.
Mergaitė augo kaip linksmas ir smalsus vaikas, ją traukė žinios ir kūryba, tačiau nuo pat vaikystės ji pasižymėjo maištingu charakteriu.
Kai Elizai buvo 11 metų, per choleros epidemiją mirė jos motina ir dvi vyresnės seserys. Šis tragiškas įvykis paliko pėdsaką mergaitės širdyje – ji tapo uždara, ėmė blogėti jos santykiai su tėvu. Netrukus šis išėjo iš tarnybos, persikėlė į Sidnėjų ir paliko dukrą, tačiau po kelerių metų Eliza vis tiek persikėlė pas tėvą. Šeima apsigyveno vadinamojoje Kembridžo salėje – prabangiame dvare Niutauno centre, Sidnėjaus priemiestyje, kuris iškart patraukė vietos gyventojų dėmesį.
Nuo pat vaikystės ji pasižymėjo maištingu charakteriu.
Kai Elizai buvo 24-eri, tėvas ėmė nerimauti dėl dukters asmeninės laimės ir patarė jai išsirinkti kilmingą jaunikį iš artimiausių bendražygių rato, tačiau mergina kategoriškai atsisakė ištekėti ir atmetė visus siūlytus sužadėtinius. Tai labai nuliūdino tėvą ir sukėlė naują konfliktą tarp jo ir dukters.
