Neurologai – apie daugiaveiką
Dar prieš kelerius metus 15min rašė apie „multitaskinimo“ poveikį. Kai bandome atlikti daug darbų vienu metu, mes nedarome daugiau nei vieno veiksmo vienu metu, mes tiesiog greitai persijunginėjame tarp jų.
„Toks persijunginėjimas turi biologinę kainą, būtent todėl mes pavargstame daug greičiau nei susitelkę ties vienu dalyku“, – teigė Danielis Levitinas, elgesio neurologijos profesorius. – Žmonės daugiau valgo, vartoja daugiau kofeino. Dažniausiai tai, ko jums iš tiesų reikia tuo metu, nėra kofeinas, o tiesiog pertrauka. Jei nedarote reguliarių pertraukėlių kas kelias valandas, nuo papildomo kavos puodelio jūsų smegenims geriau nebus.“
Gloria Mark, Irvino Kalifornijos universiteto informatikos katedros profesorė, teigia, kad kai žmones pertraukia, dažniausiai reikia 23 minučių ir 15 sekundžių grįžti prie darbo, tačiau daugelis žmonių darys dvi blaškančias užduotis, prieš grįždami prie pradinio projekto.
Toks persijunginėjimas verčia kauptis stresą, sako moteris, todėl visai nenuostabu, kad dauguma žmonių – su aukštu neurotizmo ir impulsyvumo lygiu bei imlių stresui – yra linkę dažniau už kitus junginėtis tarp užduočių.
D.Levitinas sako, kad vienu metu ties projektu reikėtų dirbti nuo 25 minučių iki 2 valandų. Jei bandysite atlikti daugiau darbų vienu metu, o sudėtingai užduočiai skirsite mažiau nei 25 minutes, „nespėsite nė apšilti, kai jau reikės pabaigti“.
Technologijos – neatsiejama „multitaskinimo“ dalis
Originaliai, „multitaskinimo“, arba daugiaveikos, terminas buvo skirtas apibūdinti kompiuterius, galinčius vienu metu atlikti kelias užduotis. Dabar jį naudojame įvardindami ir žmogaus gebėjimą vienu metu atlikti kelis darbus.
Kompiuterių ar planšečių ekranuose matome kelis vaizdus ir dirbame su keletu dokumentų vienu metu, o tvarkydamiesi namus tuo pačiu metu galime žiūrėti serialą ar bet kokį kitą vaizdo įrašą. Išmanieji telefonai leidžia mėgautis pokalbiu ar muzika, kol vaikštome lauke, užsiimame kita, rankų pagalbos nereikalaujančia veikla.
Vizualus darbų sąrašas leidžia greičiau suprasti, kuri užduotis atims daugiausiai laiko, o kuri tėra greitai išbraukiama smulkmena.
Tačiau vienas naujausių ir „multitaskinimui“ itin pravarčių išradimų – per ekraną sulenkiami išmanieji. Tai tarsi itin maži kompiuteriai. Padėjus sulenktą telefoną ant stalo, priešingai, nei standartiniuose mobiliuosiuose, neužsidengia jo mikrofonai, tad netrukdomi galite užsiimti įvairia veikla ir tuo pačiu metu kalbėtis su kitais žmonėmis.
Tokie išmanieji turi ir kitų naudingų savybių. Pavyzdžiui, sulenkiamuose „Galaxy Z Flip“ telefonuose yra įdiegta „Multi Window“ funkcija, leidžianti telefono ekraną padalinti į dvi dalis. Tarkime, viršutiniame lange galite žiūrėti sportui skirtus pratimus, o apatiniame – įsijungę chronometrą skaičiuoti jiems skirtą laiką. Arba apatiniame ekrane naudotis navigacija, o viršutiniame – žiūrėti vaizdo įrašą, naudotis skaičiuotuvu ar bet kokia kita programėle.
Darbus reikia užsirašyti
Kasdienių darbų rašymas ant lapelio, į užrašų knygelę arba telefone skamba labai paprastai, tačiau dauguma šį žingsnį praleidžia. Užduočių susirašymas nesuteikia galimybės jų atlikti vienu metu, tačiau skatina analitinį mąstymą priimant sprendimus. Vizualus darbų sąrašas leidžia greičiau suprasti, kuri užduotis atims daugiausiai laiko, o kuri tėra greitai išbraukiama smulkmena. Ta pati taisyklė galioja ir planuojant savo laisvalaikį.
Kiekvieną dieną užrašomi darbai padeda išlikti budriems ir nepamiršti net smulkiausių užduočių, jų terminų. Taip pat, papunkčiui įsivardinus, ką turite padaryti, tampa lengviau struktūrizuoti savo darbus. Taip galite geriau planuoti tiek asmenines, tiek ir darbo užduotis, tarpusavyje jas maišyti kaip atokvėpio valandėles.
Atminkite, kad nuo vienos, prie kitos užduoties pereisite lengviau, jei jos bus panašaus pobūdžio ir sunkumo. Jei atlikinėsite niekaip tarpusavyje nesusijusias užduotis, prarasite daugiau laiko, teks vis iš naujo susikaupti tam, kad apdorotumėte labai skirtingą informaciją. Todėl, norint didinti produktyvumą, bei lengviau ir greičiau atlikti darbus, stenkitės juos susidėlioti pagal jų pobūdį.
Žinokite savo prioritetus
Gebėjimas tiksliai nusistatyti prioritetus – tai raktas į subalansuotą ir sėkmingą gyvenimą. Dabar ypač svarbu išlaikyti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, tad apsibrėžkite kiek ir kam laiko skirsite.
Gyvenimas neturėtų tapti tik darbu ir miegu, tad „multitaskinti“ ir suderinti namų pramogas su savo profesija padės žinojimas, kurios užduotys tą dieną yra svarbiausios, o kurias galima atlikti vėliau ar kitą dieną.
Pradėkite nuo tų darbų, kurie yra sunkiausi ir juos atlikti reikia nedelsiant. Lengvesnes užduotis pasilikite antrai dienos pusei. Nesvarbu, ar tai baldų perstumdymas namuose, ar sunki užduotis darbe – ją pabaigus, dieną užbaigti galėsite atsikvėpdami ir darydami didesnį malonumą teikiančias veiklas.
Lavinkite atmintį ir nepamirškite pertraukų
Vienas iš didesnių „multitaskinimo“ pavojų yra tai, kad darant daug darbų vienu metu, galite pamiršti juos patikrinti.
Taigi, jei norite išmokti dirbti našiai, bet ir atsakingai, prieš siųsdami kelis tuo pačiu metu atliktas užduotis padarykite trumpą pertrauką. Pereikite per kambarį, atsigerkite vandens, pakalbėkite su artimaisiais ar kažkam paskambinkite ir tada dar kartą peržiūrėkite savo atliktą darbą.
Trumpa pertrauka leis jums naujai išvysti nematomas logines spragas ar per skubėjimą atliktas klaidas. Kartu antrą ar trečią kartą perskaitę tą pačią informaciją ją geriau įsisavinsite.
