Ta mistinė vieta moters makštyje, kaip teigė Gräfenbergas, yra pati jautriausia, ir jos stimuliavimas garantuoja didžiausią malonumą. Nors techniškai tai ne taškas, o 2x1,5 cm dydžio plotas su didžiausia nervų koncentracija, daugybei žmonių taip ir nepavyko jo rasti. Mokslininkai spėliojo, kad jį turi ne visos moterys, nors pats Gräfenbergas kadaise teigė kitaip.
Dabar Melburne (Australija) atliktas išsamiausias tyrimas nori į šį klausimą atsakyti visiems laikams.
Mokslininkai tyrinėjo 13 moterų, kurių amžius buvo nuo 37 iki 97 metų, kūnus. G tašku pavadinta vieta nėra labai giliai, todėl tikėtasi, kad ją surasti nebus sunku. Dėl padidėjusio jautrumo reikėtų kaltinti tankų nervų galūnėlių išdėstymą, tačiau mokslininkai nieko panašaus nerado. Jie užtikrintai teigia – taip plačiai aprašytas ir ieškotas G taškas anatomine prasme neegzistuoja.
Daugybė moteriškų žurnalų, straipsnių internete, edukacinių filmukų metų metus bandė žmonėms nurodyti geriausią būdą aptikti G tašką, nors moksliniai tyrimai vienas po kito įrodinėjo, kad jokios anatominės struktūros, kurią būtų galima laikyti ypatingo jautrumo zona, nėra. Nieko panašaus, kas atitiktų žmonių įsivaizdavimą ir paplitusius G taško apibrėžimus.
Australijoje atliktas tyrimas sukėlė šiokią tokią pasipiktinimo bangą. Ne vienas savamokslis „sekspertas“ suskubo išsakyti nuomonę, kad mokslininkai klysta. Pasak tyrimo skeptikų, mokslininkai tiesiog nemoka ieškoti; G taškas pasižymi kitokia tekstūra, primenančia graikinio riešuto kevalą, esą seksualinių malonumų žaislų gamintojai yra įsidėmėję šį tašką, o ir daugybė moterų tvirtina, kad jis egzistuoja.
Mokslininkai tikina, kad moterys jaučia G tašką tik todėl, kad jis yra arti kito malonumų centro. Prisideda ir psichologinis įsitikinimas, kad tokia zona egzistuoja. Panašu, kad mokslininkų tyrimai kai kurių įsitikinimų paveikti tiesiog negali.
