Anot jos, vis dar nesame linkę klausti šalia esančiojo, kaip gi jis jaučiasi, lygiai taip pat ir patys nesame linkę atsakyti į tokį atvirą klausimą.
„Mūsų aplinkoje būta daug nesaugumo, nepasitikėjimo, tai yra tai, ko lietuviams reikėjo išmokti gyvenant represinėje visuomenėje, nes tai buvo gyvybiškai pavojinga.
Matyt, nepasitikėjimas kitais vis dar mūsų kraujyje: nėra taip, kad tampi laisvas ir staiga kultūra pasikeičia. Nors pasitikėti vienas kitu jau galėtume, bet kultūrinis nekalbėjimo, uždarumo fenomenas, vis dar mūmyse. Nors taip, reali situacija jau kita", – tikino psichologė.
Aušra neabejoja, kad prireiks laiko, bet kalbėti atviriau ir nuoširdžiau visuomenė išmoks.
„Itališka visuomene gal ir netapsime, bet pokytis palengva vyksta. Kalbėdamiesi ir vieni kitų klausydamiesi prie to artėjame“, – vilties suteikė A.Mockuvienė.
Tačiau atkreipti dėmesį į emocinę sveikatą anksčiau, o ne tuomet, kai mūsų aplinkoje jau nutiko tragedija, išmokti išbūti dėl depresijos ir kitų gyvenimo sunkumų kylančiuose sunkumuose būtina kiekvienam mūsų, mano labdaros fondo #nebe(NORIUGYVENTI) sumanytojas Dalius Stankevičius.
Jo teigimu, nešti gyvenimo naštą vienam kartais būna yra per sunku, būtent tada turėtume prisiminti, kad pagalba ir išeitis slypi šalia esančiuose žmonėse. Kartais būtent jie tampa mūsų raktu į išsigelbėjimą.
Pokalbio tęsinio klausykite čia.
