– Pradėkime gal nuo kiek provokuojančio klausimo – ar buvo mūsų tėvai blogi tėvai? Kaip į jį atsakytumėte?
– Aš gal nesiimčiau atsakyti į tokios formuluotės klausimą. Bent jau tiesiogiai. Turbūt labiau norėtųsi reaguoti, kad šitas klausimas atspindi tam tikrą laikmečio dvasią. Yra nemažai nukreipta į paieškas, kaip tėvai darė įtaką mūsų gyvenimams? Tai yra prasminga paieška.
Iš kitos pusės, tas klausimas, atspindi tam tikras klientų baimes – tai dabar sužinosime, kad mano tėvai buvo kalti, ir viskas? Visa esmė apkaltinti tėvus ir viskas? Lyg yra tokia baimė, kad terapijos esmė atrasti, jog tėvai buvo blogi. Tuomet nusimetama nuo savęs visa atsakomybė už gyvenimą. Sakome, štai, kokia aš auka, mane nuskriaudė ir man nieko daryti nereikia. Ir tai būtų reali baimė, nes tokia kryptis iš tiesų yra neproduktyvi – tiesiog rasti kaltą ir nusimesti nuo savęs atsakomybę už dabartinį savo gyvenimą.
