Taigi, kaip aš matau prezidento G.Nausėdos seksistinį juokelį apie Vokietijos kariuomenę, supriešinant ją su nerimta mergina, kurią nusiveži prie ežero? Man šis juokelis – tai platesnės ydingos sistemos dalis. Tai nėra vienkartinė, kažkur vakuume išsakyta nepavykusi metafora. Nausėda jau ne pirmą sykį pasako arba parodo tai, kad jis savy turi nemažai seksizmo. Tereikia prisiminti, kaip karius jis į Lietuvą kvietė viliodamas lietuvaičių moterų grožiu. Tokie juokeliai, moterų nuvertinimas ir sudaiktinimas mūsų visuomenėje yra pandeminio lygio.
Smurtas artimoje aplinkoje, seksualinis smurtas, vyrų neįsitraukimas į namų ruošos darbus ir vaikų auklėjimą – visa tai man yra susiję su prezidento pasirinkta metafora. Jo pasisakymas prisideda prie prievartavimo kultūros (rape culture) skatinimo, nes jis tarpusavy supriešina dvi moteris – tą, kurią vežiesi prie ežero, ir tą, kuri yra wedding material – ir tokiu būdu palaiko tūkstantmečiais vyrų kurtas fantazijas apie moters „prigimtį“. Maždaug, kad tos, kurios laisvos, kurias kvietėsi prie ežero, yra nerimtos, palaidos, su defektais.
„Nerimtumas“ čia turi seksualines konotacijas, kurios man ir atrodo palaikančios prievartavimo kultūrą. Jei moteris – pasyvus objektas, kurį aktyvus, moralus, teisingas veikėjas – vyras – vežasi prie ežero, tai absoliučiai ištrina moterį iš paveikslo kaip aktyvią, apsisprendžiančią, reikšmingą, savo sutikimą turinčią duoti autorę.
„Nerimtumas“ čia turi seksualines konotacijas, kurios man ir atrodo palaikančios prievartavimo kultūrą.
Moteris kaip daiktas, kuria masini atvykti į šalį, vežiesi prie ežero, vediesi prie altoriaus. Ji visada pasyvi, laukianti, neturinti balso ir galios, o vertinga tik tuo atveju, jei yra pakankamai rimta ir prie ežero su tavim nevažiuoja.
