Vienos susitaiko su esama padėtimi ir tikina, kad nieko tokio – esą ir taip visai malonu pasivaryti lovoje su mylimuoju, kitos gi prieštarauja, kad lytiniai santykiai be orgazmo – tai tarsi bučinys su skafandru.
Moterų orgazmas skiriasi nuo vyrų, nes gali tęstis (kaip ir jų) 4–6 sekundes, bet gali ir kelias minutes, be to, jis būna įvairesnis, o pojūčių fejerverkas kur kas fantastiškesnis, taip kad vyrai šia prasme šiek tiek gamtos nuskriausti. Tad ir sakome – kam prarasti tokį malonumą? Kam simuliuoti orgazmą, norint įtikti partneriui, jei galima jį tiesiog patirti?
Ir net jei orgazmas jums kol kas nepasiekiamas kaip mėnulis, tik jau nereikia savęs nurašyti ir mintyse užsikabinti etiketę „frigidiška“. Žinote, kas sugalvojo šį kvailą mitą? Ogi ponai vyrai – nes jiems patogu, kad moteris būtų jų lytinio pasitenkinimo objektas, o jei pačiam „objektui“ kas nors nepatinka, tai jau esą ne jų bėdos. Neva savaime suprantama, kad moteris privalo būti jautri, aistringa, išmani lovoje... Žodžiu, vos ne sugebanti patirti orgazmą vien prakalbus apie seksą arba pamačius nuogą vyrą. Ne, gerbiamieji vyrai, ne.
Dar vienas skausmingas klausimas – ar tikrai kiekviena moteris GALI patirti orgazmą? Fiziologiniu požiūriu – taip, nors seksologijos vadovėliuose apsidraudžiama (95 proc.). Bet jei turime balsą, juk visi galime geriau ar blogiau dainuoti, ar ne? Net ir tie, apie kuriuos sakoma, kad meška ausį numynė. Tik ne visi nugali savo susikaustymą ir kompleksus. Taip ir sekse: tik nuo pačios moters priklauso, ar ji intymiajame gyvenime pasieks meistriškumo.
O kelyje į orgazmą svarbu neperšokti vieno svarbiausio laiptelio – emocinio artumo tarp partnerių, visaapimančio pasitikėjimo, saugumo jausmo.
Taigi, atsidurti devintame danguje ne taip sunku, kaip atrodo. Svarbu tinkama linkme nukreipti savo seksualinę energiją ir pagaliau pasijusti laisvai. Daugybėje pasaulio kultūrų seksualinė energija buvo siejama su dieviškąja – tik vėliau visuomenė ir religijos seksą ėmė interpretuoti taip, kaip joms patogiau, ir sugalvojo daugybę draudimų ir taisyklių. Tai, aišku, nereiškia, kad su ta laisve galima elgtis bet kaip, tačiau kiek daug moterų visą gyvenimą jaučiasi nelaimingos, nes vaikystėje tėvai įskiepijo požiūrį, kad seksas yra kažkas TOKIO, ko reikėtų gėdytis.
Netgi labai šiuolaikiški tėvai vengia su vaikais šnekėtis sekso temomis, taip jiems tarsi įteigdami, kad šita gyvenimo sritis arba gėdinga, arba neverta dėmesio. Psichologai tvirtina, kad auga dabartinė karta, kuri visaverčius santykius keičia surogatais. Nei jų tėvai, nei dabartiniai paaugliai nėra emociškai laisvi, nes įpranta viską gauti labai greitai ir be pastangų – netgi meilę. Dėl jos reikia stengtis? Beprotiškai skubantiems tam nėra laiko.
O kelyje į orgazmą svarbu neperšokti vieno svarbiausio laiptelio – emocinio artumo tarp partnerių, visaapimančio pasitikėjimo, saugumo jausmo. Kartais jo nepatiria net ir tie, kurie kartu gyvena, bent jau iš šalies žvelgiant, ilgai ir laimingai...
Taigi – meilei, artumui ir seksui tiesiog reikia mūsų brangaus LAIKO. Kai visas dėmesys sutelkiamas į orgazmą, malonumų vaikymąsi, patrauklumą, technikas, pozas ir daugybę neva pamatuojamų ir išmokstamų dalykų, nustumiama MEILĖ. O kaip ją perprasti, puoselėti, auginti, išreikšti, išgyventi, mokėti apginti ir ja tikėti, net kai skaudžiausiai nuvilia? Gal M svarbiau nei Didysis O? Bet negi tai pasakysi žmogui, kuris yra tą „Ooo“ patyręs... O juk jei gerai pagalvoji, tai kiek žmonių ieško meilės, to vienintelio žmogaus, suteiksiančio šilumos ir saugumo, tačiau kažkaip nepasitaikė užtikti skelbimo, kad ieško orgazmo.
