Bandymas pasidalinti tamsiomis mintimis su artimaisiais gali baigtis atsimušimu į sieną, mat nemaža dalis žmonių vis dar mano, jog kalbos apie savižudybę gali ją išprovokuoti. Specialistai ragina situaciją pradėti keisti nuo savęs ir inicijuoti socialinį solidarumą, mat esą bendruomenių vaidmuo mažinant savižudybių riziką yra labai svarbus.
Visuomenė vis dar nėra pakankamai informuota psichikos sveikatos temomis
2024 m. vasarą Higienos instituto užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad daugelis žmonių nesikreipia pagalbos dėl baimės likti nesuprasti ar apkaltinti netinkamu elgesiu. Tai, specialistų teigimu, rodo, kaip svarbu kurti atviras, supratingas ir palaikančias bendruomenes.
Vienas svarbiausių bendruomenės veiksmų turėtų būti susijęs su stigmos mažinimu.
Vienas svarbiausių bendruomenės veiksmų turėtų būti susijęs su stigmos mažinimu. Savižudybės dažnai apipintos mitais ir klaidingais įsitikinimais, todėl švietimas gali padėti žmonėms geriau suprasti psichikos sveikatos problemas ir įveikti išankstinius nusistatymus.
Higienos Instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vyr. specialistas Tomas Knabikas pritaria, kad vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo šiuo metu susiduriama, yra tai, kad psichikos sveikatos problemos vis dar stigmatizuojamos.
„Žmonės bijo arba gėdijasi kalbėti apie savo emocinius sunkumus, nes baiminasi būti nesuprasti ir atstumti. Glaudžiai susijusi problema – nepakankamas visuomenės informuotumas psichikos sveikatos ir savižudybių prevencijos temomis, palaikantis įvairias klaidingas nuostatas ir mitus, pavyzdžiui, kad kalbėjimas apie savižudybę gali ją išprovokuoti arba kad kalbantieji apie savižudybę tik ieško dėmesio.
Stigma ir informacijos stoka kuria aplinką, kurioje žmonės dalintis apie emocinius sunkumus vengia arba nežino, kaip apie tai kalbėtis.“ – nurodo T. Knabikas.
Tikslingas švietimas gali padėti žmonėms suvokti, kad psichikos sveikatos sunkumus išgyvenantis žmogus, kreipdamasis pagalbos nedemonstruoja silpnumo, o savižudybė – ne „egoistinis“ ar „nenormalus“ elgesys. Veikiau – nevilties rezultatas.
Sunkumus išgyvenantis žmogus, kreipdamasis pagalbos nedemonstruoja silpnumo, o savižudybė – ne „egoistinis“ ar „nenormalus“ elgesys.
Naujausi Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad vis dar nemažai žmonių Lietuvoje nežino, kur kreiptis pagalbos arba kaip padėti artimajam, susidūrusiam su krizine situacija. Todėl čia itin svarbi tinkama informacijos sklaida apie pagalbos linijas, psichologinės pagalbos centrus ir bendruomeninius resursus.
Bendruomenės vaidmuo savižudybių prevencijoje
Kitas svarbus aspektas – bendruomeninių pagalbos tinklų kūrimas. Savižudybės rizika gali kilti ir dėl socialinės izoliacijos, vienišumo ar paramos trūkumo. Bendruomenės gali veikti kaip prevencinės paramos tinklai, skatinantys socialinį įsitraukimą ir bendravimą.
Pavyzdžiui, savivaldybės, bendruomenių centrai ar net paprastos kaimynų iniciatyvos gali pasiūlyti užsiėmimų, kuriuose žmonės gali susitikti, bendrauti ir rasti palaikymą. Tai ypač svarbu socialinę atskirtį jaučiantiems žmonėms – tiems, kurie gyvena atokiose vietovėse, jaučia socialinių ryšių, veiklų trūkumą. Bendruomenių renginiai, klubai, sporto veiklos ar savanoriškos organizacijos yra puikios priemonės, leidžiančios užmegzti ryšius ir mažinti vienišumo jausmą.
Bendruomenės taip pat gali būti atsakingos už švietimą, inicijuoti ir dalyvauti mokymuose, kurie padėtų išmokti atpažinti savižudybės rizikos ženklus ir tinkamai reaguoti į krizines situacijas. Mokymai pedagogams, socialiniams darbuotojams ar sveikatos priežiūros specialistams gali suteikti jiems reikiamų žinių ir įgūdžių, kad jie galėtų laiku pastebėti galimai krizę išgyvenančius žmones ir pasiūlyti jiems tinkamą pagalbą.
Jaunimo įtraukimas į bendruomeninę veiklą
Jaunimo įtraukimas į bendruomenines veiklas taip pat yra esminis aspektas savižudybių prevencijai. Tyrimai patvirtina, kad jauni žmonės iki 30 metų dažniau kalba apie psichikos sveikatos problemas artimoje aplinkoje, tačiau jiems taip pat būdingas didesnis emocinis pažeidžiamumas.
Bendruomenės, kurios aktyviai dirba su jaunimu, gali sukurti saugias erdves, kuriose jauni žmonės galėtų dalintis savo patirtimis, rasti supratimą ir gauti emocinę paramą. Tai gali būti jaunimo centrai, savitarpio pagalbos grupės ar neformalios veiklos, skirtos visuomenės švietimui, psichologinės sveikatos gerinimui ir socialinių įgūdžių stiprinimui.
Be to, bendruomenės turėtų aktyviai skatinti naudotis esamais pagalbos ištekliais, pavyzdžiui, psichologinės pagalbos linijomis. Higienos instituto apklausa parodė, kad tik 16 proc. respondentų žinojo apie interneto svetainę „Tu esi“, kuri siūlo pagalbą krizę išgyvenantiems žmonėms. Šis skaičius rodo, kad informacija apie tokias paslaugas dar nėra pakankamai paplitusi, tačiau bendruomenės taip pat gali prisidėti prie informacijos apie tokius resursus sklaidos.
Itin reikšmingu gali būti net nedidelis žingsnis
Galiausiai, labai svarbu bendruomenėje puoselėti empatiją ir solidarumą. Tai apima ne tik paramą krizę išgyvenantiems asmenims, bet ir nuoseklų rūpestį vieni kitais. Pavyzdžiui, pastebėjus žmogų, kuris atrodo pasimetęs ar užsidaręs, bendruomenės nariai turėtų nedvejodami pasiūlyti pagalbą, parodyti dėmesį ar tiesiog pasikalbėti.
Labai svarbu bendruomenėje puoselėti empatiją ir solidarumą.
Net mažiausias palaikymo gestas, sugebėjimas parodyti žmogui, kad jo emocinė savijauta rūpi ir kitiems bendruomenės nariams, paprastas klausimas „kaip jautiesi?“, gali turėti reikšmingą poveikį žmogaus savijautai.
Prie savižudybių rizikos mažinimo gali prisidėti dauguma bendruomenės narių. Kiekviena iniciatyva ar netgi paprastas veiksmas, ar tai būtų švietimas, mokymai, pagalbos tinklų kūrimas, ar paprasčiausias domėjimasis kito žmogaus gerove, prisideda prie saugesnės ir palaikančios aplinkos kūrimo.
Bendruomenės gali atlikti itin reikšmingą dalyvaujant savižudybių prevencijoje ir skatinant kiekvieno visuomenės nario emocinę gerovę. Visigi, labai svarbu ir tai, kad bendruomenės nariai, pastebėję šalia esantį asmenį, kuriam reikalinga pagalba, ne tik išklausytų, parodytų supratimą ir empatiją, bet ir nukreiptų jį į specialistus, kurie gali suteikti profesionalią pagalbą
Šiandien mūsų šalyje vykdomi įvairūs projektai ir iniciatyvos, skirtos visuomenės švietimui ir bendruomenių įgalinimui savižudybių prevencijos kontekste. Viena tokių iniciatyvų yra Higienos instituto ir Sveikatos apsaugos ministerijos vykdomas projektas „Tu esi“, skirtas savižudybių prevencijai, savižudybės krizę išgyvenančių asmenų, jų artimųjų bei šioje srityje dirbančių ar su šia problema susidurti galinčių specialistų informavimui.
Ši iniciatyva siekia užtikrinti, kad žmonės, susiduriantys su savižudybės krize bei jų artimieji vienoje vietoje galėtų pasiektiaiškią ir lengvai prieinamą informaciją apie tai, kaip elgtis, susidūrus su savižudybės krize ir kur gauti visą tokioje situacijoje reikalingą pagalbą.
