„Pagalbos moterims linija“ (PML) – tai 17-us metus veikianti savanoriška emocinės paramos tarnyba, teikianti nemokamą pagalbą moterims, patyrusioms smurtą, išgyvenančioms krizes ar kitas sudėtingas gyvenimo situacijas. Pagalba teikiama tiek nemokamu telefonu, tiek internetu – laiškais ir pokalbiais internetinėmis žinutėmis.
PML buvo įkurta 2003 metais Klaipėdoje. Kiek vėliau buvo įkurtas Kauno padalinys, o šiandien veiklą jau antrus metus vykdo ir PML atstovybė Vilniuje. Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro direktorė ir viena iš pagalbos linijos įkūrėjų Dalia Puidokienė pasakoja, kad ši iniciatyva nuo pat pradžių buvo kuriama savanoriškos veiklos pagrindu.
Sunku suvokti, kad moterys, gyvenančios smurtiniuose santykiuose, galvoja, jog tai yra normalu.
Savanorių koordinatorė Aušra, pasakodama apie „Pagalbos moterims liniją“, pabrėžia, jog savanorystė yra neatsiejama šios įstaigos dalis. Tai viena iš pagrindinių dalių, padedančių efektyviai kovoti su moterų problemomis.
„Kadangi pradžioje „Pagalbos moterims linija“ dirbo vos kelias valandas per parą, sugebėdavome atsakyti tik į kas 7-ą skambutį. Dėl didelio poreikio veikla buvo išplėsta, todėl šiuo metu linija veikia visą parą. Per 2019 metus PML savanoriai, kurių visuose trijuose padaliniuose dirba apie 150, atsakė daugiau kaip į 17 tūkst. skambučių“, – linijos reikalingumą pabrėžė pašnekovė.
Norintys prisijungti prie įstaigos veiklos savanoriai privalo baigti specialius mokymus, kurių pagrindinės temos: smurtas, toksiniai santykiai, krizių įveikimas.
Kalbėdama apie skambinančiųjų problemas, A.Stankūnienė įvardino moterų žemą savivertę, priklausomybę, vienišumą, apatiškumą ir nerimą. Kreipimųsi dėl įvairių problemų kasmet sulaukiama vis daugiau. Pašnekovė teigia, kad PML užtikrina kiekvieno skambučio anonimiškumą, todėl nė vienas dirbantysis linijoje nesužino pagalbos prašančiosios duomenų.
„Vidutiniškai per parą savanoriai atsiliepia į 50 skambučių, nors norinčiųjų pasikalbėti – dvigubai daugiau. Trūksta pajėgumų atsakyti į visus skambučius, ypač naktį. Karantino metu, reaguodami į ekstremalią padėtį, padidinome budėjimo valandų skaičių ir vidutiniškai per parą atsiliepėme į 70 skambučių. Pokalbis dažniausiai trunka iki valandos – toks laikas pats produktyviausias“, – įsitikinusi PML savanorių koordinatorė.
Pagalbos kreipiasi įvairaus amžiaus moterys – nuo paauglių iki senjorių. Vidutinis skambinančiųjų amžius – apie 35–55 metus. Kiekvienas skambutis – tai ištisa gyvenimo istorija. Kiekvienas skambinantysis – žmogus, perpildytas jausmų.
Pasak A.Stankūnienės, moterys yra labai stiprios ir sugebančios išgyventi net ir pačias sunkiausias akimirkas. Jos susiduria su tikraisiais gyvenimo iššūkiais, o kiekviena istorija pažadina mintis, jausmus, o svarbiausia – norą padėti.
„Suprantama, kad krizėje esanti moteris dažnai išreiškia savo skausmą, kančią, liūdesį, tačiau kiekvieno žmogaus gyvenime yra ir šviesių pusių. Labiausiai mane paliečia emocijos žmonių, kurie augina neįgalius vaikus, slaugo senyvo amžiaus tėvus arba gyvena šalia žmonių, kurie serga psichinėmis ligomis. Tai labai stiprios, bet kartu ir labai pavargusios moterys. Poilsio, fizinės ir finansinės pagalbos trūkumas įsuka į ratą, iš kurio labai sunku ištrūkti. Tačiau moteriška atsakomybė neleidžia pasiduoti“, – patikino A.Stankūnienė.
Paklausus, ar moterys Lietuvoje drąsėja, Aušra atsakė, kad visuomenė keičiasi, o moterys labiau atsisuka į save, į savo jausmus, dažniau susimąsto. Savanorių koordinatorė pastebi, kad psichologinė moterų būklė, lyginant miestą su rajonu ar mažesniu miesteliu, – skiriasi.
„Kadangi kiekvienais metais sulaukiame vis daugiau skambučių, galima būtų teigti, jog moterys drąsėja. Tačiau pastebiu, kad ir visuomenė keičiasi: jaunimas, moterys ir vyrai vis dažniau paklausia savęs: „Kaip aš jaučiuosi?“, „Kokie mano veiksmai kelia tam tikras emocijas?“. Apie tai kalbama ir mokymo įstaigose, TV laidose ir kituose medijų kanaluose.
Tačiau lyginant mieste ir provincijoje gyvenančių moterų emocinę savijautą, galima jausti didelį skirtumą. Sunku suvokti, kad moterys, gyvenančios smurtiniuose santykiuose, galvoja, jog tai yra normalu. Liūdna suvokti, kad vaikai, gyvendami tokioje aplinkoje, labai kenčia, o visos traumos, patirtos vaikystėje, turi įtaką ir suaugusio žmogaus gyvenimui“, – nusivylusi kalbėjo pašnekovė.
Džiaugiasi ji tuo, kad moterys vis dėlto kreipiasi pagalbos ir bando spręsti savo problemas. Labai svarbu, anot jos, suvokti, kad daugybė dalykų priklauso tik nuo mūsų pačių.
„Džiaugiuosi, kad moterys, kalbėdamos apie save, apie savo santykius, pyktį, atleidimą, susitaikymą, pačios susidėlioja ir savo veiksmų planą. Krizinėje situacijoje labai svarbu įvardinti, pripažinti, suvokti, kas vyksta tavo gyvenime.
Ir dažniausiai pasitvirtina tiesa, kad pats žmogus yra savo gyvenimo ekspertas. Ir tik jis, norėdamas kažką keisti savo gyvenime, gali tai padaryti. Visoms linkiu gerų tarpusavio santykių, meilės ir laiko sau, kad kiekviena iš mūsų jaustų gyvenimo džiaugsmą“, – palinkėjo „Pagalboms moterims linijos“ atstovė.
