Lietuvos gyventojų apklausa atskleidžia, kad net 67 % apklaustųjų niekada nėra atvirai kalbėję apie „nenorą gyventi“ ar „nepakeliamas problemas“ su aplinkiniais, o tik 7 % apie tai kalbėjo per pastaruosius metus.
Ši tendencija stiprėja dėl aplinkinių nesupratimo ir galimo smerkimo baimės. Toks požiūris ne tik apsunkina galimybę gauti reikalingą paramą, bet ir skatina emocinę bei socialinę izoliaciją, gilina psichikos sveikatos problemas.
Stigmatizuojančios nuostatos visuomenėje skatina klaidingą požiūrį į psichikos sveikatos problemas
Psichikos sveikatos sunkumai dažnai traktuojami kaip asmeninė atsakomybė, kas gali kelti papildomą stresą ir gėdą, verčiančią atsisakyti pagalbos. Apklausos duomenys rodo, kad net 35 % respondentų bijo kreiptis į specialistą dėl galimos stigmos ir nesupratimo.
Psichikos sveikatos sunkumai dažnai traktuojami kaip asmeninė atsakomybė.
Tai ypač aktualu mažesnių miestelių gyventojams, kurie vengia kalbėti apie savo emocinius sunkumus. 29 % apklaustųjų neturi artimų žmonių, su kuriais galėtų pasikalbėti, o tai dar labiau skatina socialinę izoliaciją, ypač svarbią krizinėse situacijose.
Visuomenės ir sveikatos priežiūros sistemos iššūkiai
Apklausa parodo, kad tik 21 % respondentų patartų artimiesiems kreiptis į specialistą psichologinėms problemoms spręsti, o ketvirtadalis (25 %) tiesiog mėgintų pasikalbėti ar išklausyti artimą žmogų. Šie duomenys iliustruoja visuomenės paramos ir informacijos stoką: tik 16 % respondentų žino apie pagalbos svetainę „Tu esi“, tačiau tik 40 % žinančių apie ją iš tikrųjų joje lankėsi. Šie skaičiai pabrėžia, kad visuomenės sąmoningumo ir prieinamumo pagalbos resursams trūkumas stiprina izoliaciją ir neleidžia efektyviai spręsti psichinės sveikatos problemų.
Stigmos pasekmės: emocinė ir socialinė izoliacija
Stigmatizuojantys požiūriai sukelia neigiamas emocines pasekmes tiek patiems žmonėms, patiriantiems psichologinius sunkumus, tiek jų artimiesiems. Žmonės, susiduriantys su psichikos sveikatos problemomis, dažnai jaučiasi atstumti, nesuprasti ir nesaugūs.
Toks informacijos ir palaikymo trūkumas yra pavojingas krizinėse situacijose.
Toks informacijos ir palaikymo trūkumas yra pavojingas krizinėse situacijose. Tyrimas rodo, kad 53 % gyventojų žinotų, kaip sau padėti ištikus psichologinei krizei, tačiau 31 % nežinotų, ką daryti tokioje situacijoje, o 16 % neturi aiškios nuomonės. Šis informacijos trūkumas ir stigmatizuojantis požiūris apsunkina pagalbos siekimą ir skatina nesikalbėjimą apie problemas.
Reikalingi sprendimai ir švietimo kampanijų svarba
Kova su stigma reikalauja ilgalaikių ir struktūrizuotų visuomenės švietimo kampanijų, kurios skatintų atvirą kalbėjimąsi ir formuotų teisingą požiūrį į psichikos sveikatos problemas. Šios iniciatyvos gali padėti sumažinti stigmatizuojančias nuostatas ir kurti aplinką, kurioje kiekvienas jaustųsi drąsiai ieškodamas pagalbos. Tik 18 % internetą naudojančių žmonių yra girdėję apie „Tu esi“ svetainę, o apie 40 % jų lankėsi joje, todėl būtina šį šaltinį labiau integruoti į visuomenės informavimo kampanijas.
Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie stigmos mažinimo, naudodamas nestigmatizuojančią kalbą, domėdamasis psichikos sveikatos temomis ir skatindamas atvirumą. Tai padėtų kurti visuomenę, kurioje kiekvienas jaustųsi vertinamas ir saugus, galėtų ieškoti pagalbos be baimės būti teisiamas ar nesuprastas. Tik bendromis pastangomis galime sukurti empatišką ir supratingą visuomenę, kurioje psichikos sveikata būtų laikoma svarbia ir vertinama be jokių išankstinių nuostatų.
