Gengo Le po 35-erių ypač panoro susilaukti vaiko. Buvęs policininkas iš Kinijos Hebėjaus provincijos 2012-aisiais sukūrė gėjų pasimatymų programėlę, pavadinimu „Blued“, ir tapo tikra ikona kinų LGBT bendruomenėje.
Vis dėlto vyras jautė, kad gyvenimas būtų prasmingesnis, jei galėtų tapti tėvu. Galų gale jautėsi įsipareigojęs savo tėvams pratęsti giminę.
Surogatinė motinystė Kinijoje nelegali
Tačiau kaip tai padaryti? Gengo bičiulis buvo tapęs trynukų tėčiu pagelbėjus surogatinei motinai. Tiesa, ši idėja atrodė sunkiai įgyvendinama, nes surogatinė motinystė Kinijoje nelegali. Kitas pasirinkimas buvo Tailandas, ten tokia paslauga populiari ir santykinai nedaug kainuoja, tačiau 2015-aisiais šalis uždraudė surogatinėms motinoms gimdyti užsieniečiams.
Tuomet Gengo akys nukrypo į Kaliforniją, kuri gali pasiūlyti geriausias teisines apsaugas „norintiems tapti tėvais“, puikią medicininę priežiūrą surogatinei motinai ir naujagimiui bei JAV pasą kūdikiui.
„Aš galvojau apie vaiką, kai jis gims, kad gali jausti didelį spaudimą, patirti išankstinį nusistatymą, jaustis nesaugus – „kiti žmonės turi motinas, aš neturiu mamos“, – apie tai, ką mąstė planuodamas tapti tėvu, kalba Gengas. – Tačiau, kadangi jis turėtų JAV pilietybę, galima būtų jį išsiųsti tenai studijuoti“, – dėstė vyras.
Surogatinė motinystė – ilgas procesas, reikalaujantis tyrimų, sutarčių pasirašymo, administracinių detalių derinimo. Kai didžioji diena jau buvo arti, Gengas nuskrido į Los Andželą, į gimdymą, ir pirmą kartą išvydo savo sūnų. „Kai tampi tėvu, pajunti atsakomybę ir meilę“, – nuoširdžiai pripažino Gengas.
2017-ųjų kovo mėnesį jis grįžo namo su sūnumi Xiao Shu.
Kai tampi tėvu, pajunti atsakomybę ir meilę, – pripažino Gengas.
Kartu jis parsivežė ir naują idėją programėlei, pavadinimu „Blued“, – ji padeda gėjams susisiekti su moterimis, kurios nori tapti surogatinėmis motinomis. Programėlė startavo sėkmingai, sutraukė 40 mln. vartotojų ir daugiau kaip 130 tūkst. dolerių rizikos kapitalo investicijų.
Vyras suprato, kad daugybė žmonių „Blued“ norėtų mokėti už tai pinigus, jei tik sistema būtų patogesnė naviguoti. Taigi po kelių mėnesių jis į rinką paleido patobulintą programėlę, pavadintą „Bluedbaby“. Pastaroji sulaukė dar didesnės sėkmės.
Žinia pribloškė vaikino tėvus
Ne taip seniai Gengas buvo žinomas kitu vardu – Ma Baoli. Jis buvo vedęs moterį. Tačiau internete jis gyveno kitą gyvenimą, pasivadinęs Gengu Le, buvo populiarėjančio tinklalapio gėjams kūrėjas. 2012-aisiais vietos žiniasklaida atskleidė jo tikrąją tapatybę.
Kai jo vadovai policijoje pasakė, kad toliau tarnyboje jis galintis likti tik tuomet, jei uždarys tinklalapį, jis nusprendė išeiti. Šalyje, kurioje taip vertinamas darbas viešajame sektoriuje, ši žinia pribloškė jo tėvus. Jų patirtas stresas padidėjo dar labiau, kai jie sužinojo, kad sūnus yra gėjus.
Vis dėlto vyro gyvenimas smarkiai pasikeitė. Gengas išleido programėlę išmaniesiems telefonams. Ji buvo daug žadanti, tad po dvejų metų nuo jos starto „Shunwei Capital“ ir „DCM“ į ją investavo 30 mln. „Blued“ turėjo mažiau kaip 40 darbuotojų, neturėjo jokių pajamų ir jokio verslo plano, pradžią prisimena Davidas Chao, „DCM“ bendraįkūrėjas ir partneris. Anot jo, tai, ką sukūrė Gengas, tebuvo virtuali platforma didelei bendruomenei, kuri už tokių miestų, kaip Pekinas, Šanchajus, išliko izoliuota ir paslėpta.
Bendrovė neatskleidžia finansinių duomenų, tačiau teigia, kad pastaruosius dvejus metus šis verslas buvo pelningas.
„Mes manome, kad visi žmonės vienodi, visiems turėtų būti prieinama ši paslauga, todėl Kinija, kurioje 1,4 mlrd. žmonių, galėtų potencialiai turėti 140 mln. LGBT narių“, – varstė D.Chao.
Vis dėlto naujausi tyrimai rodo, kad jo svarstymai ne visai teisingi, o homoseksualūs žmonės sudaro dešimt procentų populiacijos. Tokios šalys kaip Kinija tuomet turi dešimtis milijonų tokių žmonių.
Homoseksualūs asmenys turtingesni, sako Ericas Huetas, „Ventech China Ltd.“ generalinis partneris, kuris 2016 m. investavo į „Blued“. Jis teigia, kad Kinijoje homoseksualūs asmenys esą linkę gauti geresnes darbo vietas, neturi vaikų (bent jau dabar), todėl geriau uždirba. Gengas spėja, kad du penktadaliai tarp 40 mln. „Blued“ vartotojų yra užsieniečiai.
Bendrovė neatskleidžia finansinių duomenų, tačiau teigia, kad pastaruosius dvejus metus šis verslas buvo pelningas.
Vaiku rūpinasi Gengo tėvai ir partneris
Šiek tiek ironiška, kad Gengas, dirbdamas ir reklamuodamas „Bluedbaby“, negyvena kartu su savo sūnumi. Xiao Shu gyvena Gengo gimtinėje – Činhuangdao, maždaug 190 mylių nuo Pekino, juo rūpinasi Gengo tėvai ir partneris. Jis dažnai per vaizdo pokalbius bendrauja su Xiao Shu ir aplanko jį, kai tik gali.
Kinijoje homoseksualumas išbrauktas iš psichinių ligų sąrašo 2001-aisiais.
Oro kokybė ir gyvenimo būdas šiame mieste kiek geresni, sako Gengas, o jo tėvai labai džiaugiasi, kad anūkas kartu su jais. Jo motina buvo tokia šokiruota, sužinojusi, kad sūnus gėjus, todėl sunkiai susirgo. Anūko buvimas šalia jai suteikia jėgų.
„Bluedbaby“ padeda vartotojams išsirinkti surogatinę motiną, pasirašyti sutartis, susigaudyti amerikietiškoje kultūroje. Mat yra kultūrinių skirtumų, kinai dažnai nori, kad nėščia moteris būtų namuose, vengtų kompiuterių, nelakuotų nagų, neužsiimtų seksu nėštumo metu. Trys darbuotojai Los Andžele užsako viešbučius, sutinka klientus oro uoste, padeda jiems susigaudyti mieste. Kiek toks malonumas kainuoja? Gengas skaičiuoja, kad už tai, jog turėtų savo vaiką, jam pačiam teko pakloti 200 tūkst. dolerių.
Kokius kelius gėjams tenka nueiti dėl vaiko Kinijoje?
„Bluebaby“, anot jo, bando pašalinti su surogatine motinyste susijusius neaiškumus bei keblumus. Tačiau yra dalykų, kurių įmonė negali sukontroliuoti. Pavyzdžiui, persileidimas ar naujagimio patekimas į intensyvios terapijos skyrių.
Be to, kinams, norintiems tapti tėvais, tenka susidurti su neaiškia teisine aplinka bandant grįžti į gimtinę kartu su vaiku. Vykti į užsienį, ten susilaukti vaiko, padedant surogatinei motinai, nėra uždrausta, tačiau Kinija apriboja pinigų sumą, kurią jos pilietis kasmet gali pervesti į užsienį iki 50 tūkst. dolerių, todėl kyla sunkumų dėl paslaugų apmokėjimo.
Rizikų yra ir jau gimus kūdikiui. Kinija turi leidimų migrantams gyventi mieste sistemą, kiniškai vadinamą „hukou“. Anot portalo, ši sistema apibrėžia, kur vaikai gali gauti išsilavinimą ir sveikatos priežiūros paslaugas. Tėvai, kurie kūdikių susilaukia padedant surogatinėms motinoms iš užsienio, negali būti tikri, kad jų vaikai gaus tokius leidimus.
Vis dėlto, nepaisant šių sunkumų, paslauga yra itin populiari. Kokie klientų motyvai ją rinktis?
Homoseksualumas išbrauktas iš psichinių ligų sąrašo
37-erių rinkodaros specialistas Russellas, dirbantis tarptautinėje įmonėje, ketina kūdikį auginti su partneriu, su kuriuo drauge skaičiuoja penkerius metus. Jo teigimu, padaryti šį sprendimą paskatino šeimos spaudimas. Vyras jau teigia pasiruošęs istoriją visuomenei apie tai, kaip mergina paliko jį su kūdikiu ant rankų.
Šiandien Kinijoje gėjai gali jaustis laisvai. Laikas, kai pareigūnai parke už chuliganizmą galėjo sulaikyti jausmus reiškiančią homoseksualią porą, jau praeityje. Kinijoje homoseksualumas išbrauktas iš psichinių ligų sąrašo 2001-aisiais. Kita vertus, Kinija neturi aiškios teisinės apsaugos nuo diskriminacijos seksualinės orientacijos ar lyties tapatybės pagrindu.
Vis dėlto vyriausybė pastaraisiais metais itin slopino pilietinės visuomenės grupes, tarp jų ir tas, kurios skatina gėjų teises, atkreipė Darius Longarino, vyresnysis bendradarbis iš Jeilio teisės mokyklos Paul Tsai Kinijos centro.
