Pasiūlymas kreiptis į psichikos sveikatos specialistą vis dar laikomas įžeidimu: į pagalbą pažvelgti kitomis akimis neleidžia stereotipai

Specialistai apgailestaudami pripažįsta, kad šios stigmos ir kiti stereotipai lemia, kad mūsų šalyje psichologinės pagalbos ieškojimas vis dar neretai laikomas silpnumo ženklu. Situacijos rimtumą atspindi ir statistika – birželį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad vos 21 proc. lietuvių rekomenduotų artimajam ar draugui kreiptis į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.

Kodėl tik penktadalis rekomenduotų kreiptis pagalbos

K. Levickaitė pažymi, kad apklausos rezultatai gali būti interpretuojami skirtingai, tai priklauso nuo to, kaip žmonės apskritai suprato, ką reiškia paatviravimas apie savo psichologinę būklę:

Ne visada reikalinga specialisto pagalba, kai patiriame liūdesį, skausmą ar kitokias nemalonias būsenas.

„Juk ne visada norėtume, kad dalinantis asmeniniais sunkumais su artimaisiais ir draugais mums rekomenduotų kreiptis į specialistus. Manau, svarbu yra įvertinti tai, kad artimi žmonės, draugai natūraliai atliepia mūsų poreikius būti išklausytiems.

Labai svarbu, kad aplinkoje rastume tokių žmonių, su kuriais galėtume atvirai pasikalbėti apie savo patirtis, emocijas, jausmus ir būsenas – ar tai būtų šeimos narys, draugė, kaimynas ar bendradarbė. Tiesa, tam reikia ugdyti gebėjimus išklausyti su atjauta, neteisti ir nevertinti, kartais tiesiog pabūti. Taigi ne visada reikalinga specialisto pagalba, kai patiriame liūdesį, skausmą ar kitokias nemalonias būsenas.“

Vis tik, anot pašnekovės, vengimas siūlyti kreiptis dėl profesionalios psichologinės pagalbos gali būti paskatintas stigmų ir giliau slypinčių socialinių bei kultūrinių nuostatų:

„Žmonės gali nenorėti rekomenduoti kreiptis į specialistą, nes tai tarsi pripažintų problemos rimtumą – o tai gali būti baugu ir pačiam išklausančiam. Tokiais atvejais koją pakišti gali įsišaknijusi nuostata, kad specialistų pagalba yra kraštutinė priemonė, skirta „labai sutrikusiems“ žmonėms, todėl siūlymas kreiptis į specialistą gali būti interpretuojamas kaip įžeidimas ar net pasmerkimas.

Tokiais atvejais vis dar gali būti remiamasi pasenusiu taip vadinamu binariniu (dviejų dalių) psichikos sveikatos modeliu: yra tie, kurie patiria psichikos sveikatos sutrikimus, ir tie, kurie jų nepatiria – tarsi dvi visuomenės grupės. Tačiau šiuolaikinis psichikos sveikatos supratimas remiasi tęstinumo idėja – kad visi mes patiriame įvairių būsenų, mūsų psichikos sveikata nuolat kinta ir tam tikrais etapais, periodais gali būti vertinga pasikonsultuoti su psichologu ar gauti kitų psichikos sveikatos specialistų paramą, pagalbą.“

Shutterstock nuotr./Nerimas

K. Levickaitė sako, kad kita stigmos apraiška yra visuomenėje paplitęs saviugdos mitas, kad žmogus pats turėtų susidoroti su savo sunkumais. Šią stigmą gilina ir tokios neretai girdimos frazės kaip „reikia tiesiog susiimti“ ar „neverkti dėl smulkmenų“.

„Tokios nuostatos ne tik mažina atjautą, bet ir stiprina įsitikinimą, kad pagalba yra silpnumo ženklas. Mitas apie savipakankamą ir visada tik sėkmingą žmogų vis dar labai gajus, kuris neatitinka žmonių patirčių įvairovės ir neigia visų mūsų patiriamą žmogišką jautrumą ar pažeidžiamumą“, – tikina pašnekovė.

Taip pat, anot specialistės, įtampą gali kelti ir paprasti klausimai – kur kreiptis, ar kainuos ir kiek kainuos, ar ta pagalba iš viso bus veiksminga. Kaip sako nevyriausybinės organizacijos direktorė, būtina mažinti stigmą ir užtikrinti valstybės apmokamą ilgalaikį psichologinį konsultavimą, nes tikrai ne visada užtenka dešimties konsultacijų, kurios šiandien yra siūlomos nemokamai.

Psichologinės pagalbos prieinamumas

K. Levickaitė sako, kad didėjant supratimui apie galimą psichoterapijos ar psichologinio konsultavimo naudą, auga ir paslaugų poreikis. Dėl to tampa sunku patekti pas specialistus, susidaro eilės. Pašnekovė akcentuoja, kad paslaugų ypač trūksta vaikams, paaugliams, šeimoms.

„Siūlydami žmonėms kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, turime turėti mintyje, kad egzistuoja labai praktiniai barjerai tokią pagalbą gauti. Beje, reikia pažymėti, kad psichoterapija ir psichologinis konsultavimas turi panašumų, bet turi ir skirtumų.

Konsultavimas labiau orientuotas į kasdieninių sunkumų refleksiją, jų geresnį suvokimą ir ieškojimą įveikos būdų. Psichoterapija visgi yra gilesnis procesas, dėl to ilgalaikiškesnis, orientuotas labiau į savęs gilesnį pažinimą ir giluminių sunkumų įsivardinimą bei pokyčių galimybes“, – dalijasi ji.

Specialistė sutinka, kad privačiame sektoriuje dirbančių psichologų ir psichoterapeutų paslaugų kainos yra pakankamai didelės, tad yra prieinamos tik daugiau uždirbantiems gyventojams:

Tai – didelė mūsų visuomenės bėda, nes koduoja socialinę nelygybę ir į užribį ypatingai stumia pažeidžiamas grupes.

„Tai – didelė mūsų visuomenės bėda, nes koduoja socialinę nelygybę ir į užribį ypatingai stumia pažeidžiamas grupes, ekonominių sunkumų patiriančius asmenis ir šeimas. Noriu pažymėti, kad skurdas, ekonominiai sunkumai taip pat prisideda prie psichikos sveikatos sunkumų atsiradimo ir tęstinio patyrimo.“

Kalbėdama apie alternatyvas gauti nemokamą psichologinę pagalbą, pašnekovė pamini, kad kai kurias paslaugas galima gauti psichikos sveikatos centruose, esančiuose prie poliklinikų. Jei žmonės yra ten registruoti, jie gali be siuntimo registruotis pas psichologą arba psichiatrą, tačiau, anot specialistės, gali tekti palaukti eilėje.

„Lietuvoje paslaugų spektras didėja plėtojant dienos stacionarus, kuriuose yra teikiama labiau intensyvi programa, kuri trunka iki 6 savaičių. Visada reikia prisiminti, kad yra psichiatrijos stacionarai, kurie vis dar stipriau stigmatizuojami, tačiau tikrai teikia labai svarbią ir reikalingą pagalbą patiriant įvairias psichikos sveikatos krizes“, – apie nemokamus pagalbos būdus aiškina organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė.

Kur ieškoti pagalbos

K. Levickaitė pataria, kaip elgtis, jei artimasis susidūrė su psichologiniais sunkumais. Anot jos, visų pirma reikia žmogų padrąsinti ir palaikyti, o jeigu reikia – padėti surasti specialistą:

„Manau, labai geras išteklius apie galimą gauti pagalbą yra LR sveikatos ministerijos sukurtas puslapis pagalbasau.lt, – čia sudėta informacija apie visas valstybines įstaigas, teikiančias paslaugas, ir visas psichikos sveikatos paslaugų rūšis.

Svarstant apie privatų sektorių – pravartu pasirinkti profesionalius srities specialistus. Privačiai konsultuojantys psichologai būtinai turi turėti magistro mokslinį laipsnį šioje srityje. Psichoterapeutai – kurios nors krypties psichoterapijos studijų diplomą. Toks sąrašas yra prieinamas Lietuvos psichoterapijos asociacijos svetainėje psichoterapijosasociacija.lt.“

Pašnekovė pabrėžia, kad nėra neteisingo kelio ir, jei pirmasis bandymas yra nesėkmingas, arba specialisto paslaugos pasirodė netinkamos, tikrai verta ieškoti toliau, mat kiekvieno žmogaus kelias į geresnę psichologinę savijautą yra labai individualus.

Psichoterapijos mitai ir realybė

Kai kurie žmonės galvoja, kad pradėjus lankytis pas psichoterapeutą, jo kabineto duris teks varstyti visą gyvenimą. Tačiau K. Levickaitė pabrėžia, kad tai yra mitas, kuris kyla iš klaidingų įsitikinimų apie psichoterapiją ir žmogaus gebėjimą keistis:

„Psichoterapija nėra „priklausomybės“ sukūrimas – jos tikslas yra padėti žmogui tapti sąmoningesniu, daugiau suprasti apie save, įgauti naujų įrankių ir gebėjimų, kurie gali padėti geriau tvarkytis su gyvenimiškais iššūkiais.

Psichoterapeutas nėra „sprendimų davėjas“, bet veikiau palydovas, kuris padeda suprasti sunkumų šaknis.

Psichoterapijos esmė yra saugi aplinka ir kuriamas pasitikėjimo ryšys, kuriame žmogus gali tyrinėti savo mintis, jausmus, elgesio modelius. Psichoterapeutas nėra „sprendimų davėjas“, bet veikiau palydovas, kuris padeda suprasti sunkumų šaknis, keisti destruktyvius modelius ir atrasti įveikas ar didinti gebėjimą atlaikyti sunkumus.“

Pašnekovė paaiškina, kad psichoterapijos metodai skiriasi priklausomai nuo žmogaus poreikių ir pačios psichoterapijos krypties:

„Pavyzdžiui, Lietuvoje populiarėjanti kognityvinė elgesio terapija (KET) dažnai orientuojasi į konkrečių problemų sprendimą ir gali būti palyginti trumpalaikė (nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių). O labiau tradicinė psichodinaminė terapija dažniau gilinasi į žmogaus gyvenimo istoriją, patirtis ir santykių modelius, todėl gali užtrukti ilgiau – iki kelerių metų. Tai labai individualu ir priklauso nuo žmogaus poreikių ir gyvenimo aplinkybių. Svarbu suprasti, kad psichoterapija nėra be pabaigos. Ją užbaigus, žmogus dažniausiai jaučiasi tvirčiau, daugiau ką gali įveikti ar atlaikyti.“

K. Levickaitė prideda, kad kai kuriais atvejais, kai žmonės susiduria su naujais gyvenimo iššūkiais, po ilgesnės pertraukos jie grįžta kuriam laikui pas savo psichoterapeutus ir tai yra visiškai normalu.

Situacija regionuose vis dar sudėtinga

Pašnekovė pastebi, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ypač tarp jaunimo ir išsilavinusių žmonių, požiūris į psichikos sveikatą keičiasi – stigma mažėja, o psichoterapija tampa vis dažnesne ir atviriau aptariama tema.

Tai susiję su švietimu, socialinių tinklų ir viešų diskusijų įtaka, taip pat miestuose didesnis paslaugų prieinamumas, miestų gyventojai neretai gali turėti geresnes ekonomines sąlygas. Tačiau, anot specialistės, situacija regionuose išlieka sudėtinga.

„Pagrindinės problemos – informacijos, paslaugų prieinamumo ir socialinio palaikymo trūkumas. Taip pat mažuose miestuose susiduriama su problema, kad dirbantys specialistai yra asmeniškai pažįstami. Bijoma, kad apie kreipimosi faktą sužinos kaimynai ar kolegos. Dėl visų šių veiksnių paslaugų prieinamumas dar labiau mažėja.

Nors progresas didžiuosiuose miestuose džiugina, siekdami psichikos sveikatos prieinamumo visoje Lietuvoje, turime skirti dėmesio regionų gyventojams ir mažinti netolygumus bei socialinę atskirtį. Tik tuomet galėsime kalbėti apie pažangą psichikos sveikatos paslaugų srityje“, – įžvalgomis dalijosi psichikos sveikatos ir žmogaus teisių srityje dirbančios organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė K. Levickaitė.

Lietuvoje egzistuoja nemažai iniciatyvų, yra vykdomi projektai, kurių tikslas – suteikti skirtingiems žmonėms dar daugiau galimybių atvirai kalbėti apie savo sunkumus. Higienos instituto (HI) Psichikos sveikatos centro specialistai kviečia savižudybės krizę išgyvenančius žmones, jų artimuosius naudotis „Tu esi“ interneto svetainės galimybėmis, Psichikos sveikatos centrų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, Psichologinių krizių pagalbos centro tel. 1815 teikiamomis paslaugomis.

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai taip pat daug dirba siekiant užtikrinti psichikos sveikatos gerėjimą visuomenėje, tai aktualu mažesniuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms. Jų informaciją galima sekti šioje interneto svetainėje: www.pagalbasau.lt.

Daugiau informacijos apie psichikos sveikatos gerinimą galima ieškoti interneto svetainėje www.zvelkgiliau.lt. „Žvelk giliau” siekia edukuoti ir ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir problemas. Tai projektas, keičiantis nuostatas ir kuriantis teigiamą pokytį psichikos sveikatos srityje. Vienas iš projekto tikslų – iki 2030- ųjų sumažinti neigiamas visuomenės nuostatas į psichikos sveikatą nuo 61,7 proc. iki 56,7 proc.