Lukrecija (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas – red. past.) su Viktoru susipažino maždaug prieš mėnesį internetinėje svetainėje ieskok.lt.
Lyg nuo žurnalo viršelio nužengęs vyras pirmas užkalbino Lukreciją. Iškart išreiškė simpatiją ir užvertė komplimentais. Netrukus poros bendravimas persikėlė į Viberį.
„Jis man pradėjo pasakoti, kad yra specialiųjų pajėgų Vokietijoje karininkas, kad vyksta į misijas. Be to, mokosi chirurgijos, turi projektuotojo specialybę. Visas šias kalbas, kurios iš esmės skamba neįtikėtinai, jis grindė siunčiamais video vaizdeliais, kaip vėliau paaiškėjo, ištrauktais iš interneto. Jis buvo labai gerai viską apgalvojęs ir pasiruošęs. Tarkime, siuntė video filmukus iš karo zonos, kur šaudomasi“, – pasakojo Lukrecija.
Viktoras klojo savo gyvenimo istoriją. Jo senelis vokietis, todėl Viktoras iš Lietuvos emigravo būdamas 15-kos.
„Ten jis gavo Vokietijos pilietybę, baigė projektavimą. Dukrytė serga epilepsija, turi antros grupės neįgalumą. Būtent vaiko liga jį paskatino mokytis medicinos“, – kalba Lukrecija.
Jis buvo labai gerai viską apgalvojęs ir pasiruošęs.
Tiesa, dėl Viktoro ypatingo užimtumo su dukterimi dažniau būna auklė. Tuo metu jis pats dar rūpinasi ir Lietuvoje gyvenančia močiute.
„Nepyk, apgavau“
Viktoras užsiminė Klaipėdos centre turintis apartamentus. Tačiau jis toli gražu ne tik pasakojo apie save. Jis meistriškai mokėjo moteriai skirti dėmesį, domėjosi ne tik ja, bet ir jos vaikais.
„Kuriai moteriai tai nepatiktų!“ – aikteli Lukrecija. Patiko ir jai.
Santykiai internetu rutuliojosi žaibiškai. Jau po savaitės virtualios draugystės Lukrecija panoro susitikti su, atrodytų, savo svajonių vyru. Keista, bet jis delsė, atidėliojo.
Netrukus paaiškėjo ir priežastis. Tiesa ta, kad nuotraukos, kaitinusios Lukrecijai kraują, buvo visai kito vyro – ne Viktoro. „Nepyk, apgavau“, – atsiprašė jis.
„Pribrendus reikalui susitikti jis atsiuntė savo tikrąją nuotrauką ir paaiškino, kad specialiosios pajėgos jam neleidžia rodyti savo atvaizdo ir atskleisti tikrosios tapatybės: „Tačiau dabar gavau leidimą ir noriu, kad pamatytum, koks aš iš tikrųjų“, – pokalbį prisiminė Lukrecija.
Visa tai pasakodama ji jaučiasi kaip paskutinė mulkė. Tačiau tąkart tiesiog norėjo tuo patikėti. „Nu gal grožio ne prūdai, bet širdis gera“, – guodė save.
Muzika Lukrecijos ausims
Pirmo susitikimo Klaipėdoje metu Viktoras pastebėjo, kad Lukrecija vairuoja senučiuką automobilį.
„Iškart užsakau tau naują“, – pareiškė.
Ir tai buvo muzika Lukrecijos ausims: „Žinot, tas moteriškas noras turėti geriau nei turi. Mane tas pasitikėjimas savimi, pažadai tiesiog nuginklavo. Pati nesuvokiu kaip, nes iš esmės nesu patikli. Negaliu paaiškinti – smegenų užtemimas.“
Gavau leidimą ir noriu, kad pamatytum, koks aš iš tikrųjų.
Jau pusantrų metų viskas gula ant Lukrecijos pečių: gyvena viena, dirba per du darbus, rūpinasi vaikais. Ir per tą laiką nė karto nebuvo suskydusi.
Tačiau Viktoro apžavai buvo tokie stiprūs, kad jis kone iškart apsigyveno moters bute. Ir vėl įvėlė ją į savo pinkles, tarsi pasiguosdamas, kad kelionei į Lietuvą pasiėmė ne tą kuprinę, o joje nėra jo namų raktų. Išsinuomoti viešbučio negali, nes vokiška banko kortelė Lietuvoje negalioja.
„Savaitė susirašinėjimo ir jis jau mano namuose. Gėda, bet tikrai taip nutiko“, – konstatuoja Lukrecija.
O gal šįkart pasiseks?
Namuose Viktoras – nors prie žaizdos dėk. „Kambarius tvarkė. Vaikas ką nors pritrupina ant grindų – jis jau šluoja. Valgyti gamino. Lėkštę padėjai – jau išplauta“, – vardija Lukrecija.
Tačiau žadėto automobilio, kuris turėjo būti atplukdytas į Klaipėdos uostą, ji vis nesulaukė.
„Uoste sustabdė, siuntos neatidavė, grąžino atgal į Vokietiją“, – tokią versiją išgirdo moteris.
Savaitė susirašinėjimo ir jis jau mano namuose. Gėda, bet tikrai taip nutiko.
Na, juk gali nutikti ir taip – teko susitaikyti. Lukrecijos kartėlį Viktoras malšino kalbomis apie jau užsakytas dovanas nuo aukso iki kompiuterinių žaidimų vaikams. Kad skambėtų įtikinamiau, jis rodydavo būsimų pirkinių nuotraukas internete.
Maža to, vyras įtikino Lukreciją, kad jai pats laikas atlikti namų remontą. „Sakė, kad reikia išnešti daiktus. Skalbimo mašiną atidaviau padegėliams. Gaila, nes dabar neturiu, bet bent padėjau žmonėms, kurie labiau nukentėję“, – atsidūsta Lukrecija.
Viktoras pakavo daiktus į maišus ir vis žadėjo: jau tuoj atvyks meistrai iš Vokietijos. „Na, jau trečiadienį. Na, jau penktadienį. Na, jau tikrai pirmadienį“, – girdėjo Lukrecija.
„Jau matau, kad nesąmones šneka, mane tiesiog erzina, bet galvoju, jei žmogus stengiasi, gal šįkart pavyks. Bet labai greitai supratau, kad jam nuolat nesiseka“, – sakė moteris.
Surado dar vieną auką
Kad Viktoras kažkoks neaiškus žmogus, pirmiausia įtarimų kilo Lukrecijos mamai. Ji paprašė dukters namuose gyvenančio vyro parodyti asmens dokumentą, o jis ėmė išsisukinėti, teisindamasis kariškio darbo specifika.
„Tada man jau trūko kantrybė. Pasakiau: „Jei mamai negali, tai man parodyk – arba keliauk savo keliais“, – pasakojo Lukrecija.
Asmens tapatybės kortelėje ji išvydo: Viktor Šutko.
Tai buvo paskutinis lašas: „Galutinai praregėjau. O jis mane bandė toliau kvailinti, kad nusišneku, kad išsigalvoju. Viską neigė. Jis turbūt susikuria pasaulėlį, kuriuo pats įtiki. Aš jam faktais dėsčiau, kaip meluoja, o jis vis tiek savo.“
Pinigų nedaviau. Iškart pasakiau, kad ne tam dirbu per du darbus.
Šioje situacijoje Lukreciją guodžia bent tai, kad Viktoro ji nešelpė: „Pinigų nedaviau. Iškart pasakiau, kad ne tam dirbu per du darbus.“
Lukrecija įsiliejo į slaptą feisbuko grupę „Lietuvos neištikimi vyrai“ ir joje paskelbė Viktoro nuotrauką.
„Taip ir radome vienos kitas. Prasidėjo moteriškas solidarumas“, – šypteli Lukrecija, Viktoro kerais tikėjusi mėnesį.
Paskolino 700 eurų
„Nelaikau savęs kvaila, bet mane apkvailinti jis kažkaip sugebėjo“, – neneigia Salomėja (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas – red. past.) Su Viktoru spalį ji susipažino interneto svetainėje draugas.lt.
Scenarijus analogiškas: karinė tarnyba, sunkia liga serganti dukra, netikra nuotrauka, pažadai ir komplimentai, dėmesys vaikams. Netgi žmona vadino.
Savo gyvenimo istoriją Viktoras gardino detalėmis iš sunkios vaikystės: motina skriaudė, badu marindavo. Patėvis gėrė ir mušė.
Tačiau Viktoras esą nepasidavė – atsitiesė ir susikūrė pasakišką gyvenimą.
Nors gyvena pasiturimai, Viktorui vis atsitinka kas nors netikėto. Jis nuolat pakliūna į situacijas, kur reikia jį gelbėti, paskolinant šiek tiek pinigų. Sumos nedidelės – nuo 15 iki 80 eurų.
Iš viso per keturis mėnesius Salomėja Viktorui pervedė apie 700 eurų.
Kaip „Tėve mūsų“ išmokęs – žiūri į akis ir meluoja.
„Jis turi pinigų, bet visi Vokietijoje. Tai močiutė mirė – reikėjo 80 eurų vainikui. Tai jis kelionėje ir baigėsi degalai – 30 eurų. Maistui pritrūko – 15 eurų. Tai jau mašina iš Vokietijos atplaukė, bet dar negrąžina – 50 eurų už aikštelę. Vyksta į Rygos oro uostą, kur dukra atskrenda – 70 eurų. Logiškai supranti, kad kažkokia nesąmonė, bet vis tiek klimpsti, duodi“, – savo aklumu stebisi Salomėja.
Viktoras visada rasdavo įtikinamų pasiteisinimų, garantuodavo, kad pinigus skolinasi ir tikrai grąžins.
„Kaip „Tėve mūsų“ išmokęs – žiūri į akis ir meluoja. Nesu buka. Vieną dieną patikrinau jo piniginę, kurioje buvo jo asmens tapatybės kortelė, kurią nusifotografavau. Tada jau buvo viskas baigta“, – konstatavo Salomėja.
Pažadais apie skolos grąžinimą ji gyvena iki šiol: paskutinis terminas – penktadienį.
Norėtų suskaičiuoti likimo pusseseres
Salomėja ir Lukrecija daro prielaidą, kad tokių moterų kaip jos, Lietuvoje gali būti dešimtys ar net šimtai.
„Pas vienas gyvena, iš kitų smulkioms išlaidoms pinigų gauna. Vis įlindęs į telefoną: „Su pussesere bendrauju.“ Tai kiek tų „pusseserių” gali būti? Nusprendėme paviešinti savo istorijas ir įspėti kitas moteris. Aišku, galėtume pasijuokti ir pamiršti, jei jis prisipažintų: „Sorry, panos.“ Bet jis neigia. Esą mes, durnės, jį šmeižiame“, – piktinasi Lukrecija.
„Žinau, kad reikia kaip maro vengti naftos magnatų ir JAV kariškių, nes po tuo slepiasi vadinamieji scam'ai, kurie užmezga su tavimi emocinį ryšį, bet po kokio mėnesio paprašo pervesti pinigų, nes esą atsitiko nelaimė, jie prarado dokumentus ir negali grįžti į bazę ar panašiai“, – anuomet pasakojo Ieva.
Jaučiasi juodinamas
15min pavyko susisiekti ir su ponioms aukso kalnus žadėjusiu Viktoru. Jis pripažino bendravęs su jį sukčiumi vadinančiomis damomis, tačiau kategoriškai neigia jas apgaudinėjęs.
„Visai viršūnė viskam. Nieko nebuvo – turiu žmoną, dukrą ir dar nesąmonėmis užsiimti? Vakar, užvakar gavau žinučių. Ji negali manęs užmiršti? Kai reikėjo vaikus žiūrėti, ji dirbo ir negalėjo – tai aš važiuodavau į ligoninę. Kai žiūrėjau vaikus, gaminau maistą, važinėjau į ligoninę, mašiną nuvarydavau, kur pasakydavo, buvo patogu. O dabar likau blogiausias. Juokinga“, – Lukrecijai atkirtį davė V.Šutko.
Terorizuoja mane. Kiekvieną žmogų taip galima apjuodinti.
O kaip dėl Salomėjos? „Ta kita moteris... Mes su ja seniausiai išsiskyrėme. Suaugę žmonės, o negalime susikalbėti – nesąmonė. Taigi esame susitarę, kad grąžinsiu pinigus penktadienį. Jei pasiskolinau, tai turiu grąžinti. Kas buvo tarp mūsų, tai nieko nekeičia – pinigėliai yra pinigėliai“, – kalbėjo V.Šutko.
Jis stebisi, iš kur galima žinoti, kiek jis moterų turi. „Terorizuoja mane. Kiekvieną žmogų taip galima apjuodinti. Ar man irgi kreiptis į policiją ir rašyti pareiškimą, kad neduoda ramybės?“ – plūdosi vyras.
Policija: „Atvejų ir tyrimų yra“
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis 15min aiškino, kad, jei asmuo mezga romantinius santykius turėdamas išankstinį tikslą pasipelnyti, tai gali būti traktuojama kaip sukčiavimas.
„Tokių atvejų ir tyrimų yra, kiek tiksliai – statistikos nevedame“, – sakė R.Matonis.
Jis pasakojo, kad apgavikas dažniausiai supranta, ko žmogus ieško, ko jam trūksta, ko jis nori.
„Atspėjęs slaptą troškimą, apgavikas sukuria iliuziją, kad iš tiesų yra tas žmogus, kuriuo verta pasitikėti. Jis gali tapti karininku ar didvyriu, mokslininku ar verslininku, kultūros veikėju, advokatu, policininku ar ministru. Viskas priklauso nuo situacijos, nuo aplinkybių. Apgavikas net pasirūpina dokumentais – būtinai su savo nuotrauka.
Atspėjęs slaptą troškimą, apgavikas sukuria iliuziją, kad iš tiesų yra tas žmogus, kuriuo verta pasitikėti.
Noras įsigyti trokštamą daiktą nustelbia visas abejones bei galimus prieštaravimus, kuriuos kitąkart padiktuoja žmogaus gyvenimo patirtis ar intuicija. Na, o jei vis yra abejonių, jis paskirs pasimatymą labai rimtos įstaigos laukiamajame ar priėmimo kambaryje, būtinai sudarys sandorį ar sutartį ir netgi pasiūlys, kad šie dokumentai būtų įforminti notaro kontoroje“, – pasakojo R.Matonis.
Jis pažymi, kad dažniausiai apgavikas niekada nepasitenkina viena auka. Jų neretai būna kelios, netgi dešimtys, todėl vertėtų neskubėti.
Reikia prisiminti keletą taisyklių:
- Iš pradžių įsitikinkite, kas ir kaip nori Jums padėti. Neskubėkite įgyvendinti savo sumanymo. Įvertinkite situaciją, gerai apgalvokite, kaip ir kokiais būdais sieksite užsibrėžto tikslo.
- Jei abejojate geradariu, pasitarkite su nuovokesniais žmonėmis. Išsiaiškinkite sandėrio ar sutarties sąlygas, stenkitės, kad sudarant sandėrį būtų liudininkų.
- Neskubėkite atiduoti savo pinigų, tuo labiau per tarpininkus.
- Stenkitės kuo daugiau sužinoti apie savo geradarį, kas jis, iš kur, kuo verčiasi, kur dirba ir gyvena.
- Būkite atsargūs su geradariais iš svetimų kraštų, apie juos surinkti informaciją sunkiau.
- Visada atminkite, kad geradarių gali būti ne vienas, o keli.
- Pagalvokite ir apie atsarginį variantą, gal įmanoma kitaip pasiekti užsibrėžtą tikslą.
