Pasak A.Boyes, ši tema ypač aktuali moterims, kurios statistiškai už savo klaidas yra smerkiamos labiau, nei vyrai, todėl perfekcionistėmis moteriškos lyties atstovės tampa gerokai dažniau.
Nors pasitaiko situacijų, kuriose perfekcionizmas yra sveikintinas, visuomet reikia pasverti, kada jis reikalingas, o kada – trukdo. Psichologė išskiria pagrindinius bruožus, kurie perfekcionistams neleidžia efektyviai siekti savo tikslų ir siūlo kelis sprendimo būdus:
Perfekcionistai jaučia pareigą kuo geriau atlikti kiekvieną užduotį, net jei ji nėra labai svarbi.
Atliekant svarbias ir ilgo laiko reikalaujančias užduotis antrame plane dažnai lieka skubios, bet ne tokios svarbios užduotys. Perfekcionistai į skubias užduotis žvelgia su užsidegimu, tačiau neretai svarbioms, bet ne tokioms skubioms užduotims lieka mažiau laiko. Dėl to šie žmonės dažnai jaučiasi kaip žiurkėnai besisukančiame rate – svarbesnį darbą atlikti jiems būna sunku.
Sprendimas: Naudinga gali būti suprasti kiekvienos užduoties svarbą ir visko imtis palaipsniui.
Perfekcionistai kitus vargina skųsdamiesi dėl to, kad persidirba.
Net tuomet, kai tai nėra daroma tyčia, perfekcionistų sau keliami aukšti standartai gali paveikti ir kitus. Pavyzdžiui, jei jie dirba iki vėlumos ir kolegoms siunčia su darbu susijusius laiškus, šie gali jausti spaudimą atsakyti iš karto, nors darbo valandos jau pasibaigusios.
Sprendimas: neaukoti santykių su aplinkiniais dėl savo įpročių – jei norite kolegoms vėlų vakarą išsiųsti laišką su iškilusiais klausimais, palaukite jų darbo valandų.
Pastebėkite kitų darbo metodus ir iš jų mokykitės. Galbūt kiti žmonės darbus nudirba gerokai sparčiau, nes mažiau kreipia dėmesį į nereikšmingas detales, o galbūt kitus kolegos mėgsta labiau, nes jie ne tokie išrankūs kiekvienoje situacijoje. Savo perfekcionizmą nukreipkite į patį geriausią bendrą rezultatą, o ne nereikšmingas detales – tai gali trukdyti pasiekti užsibrėžtą tikslą.
Perfekcionistai galvoja, kad jei kažko negali padaryti tobulai – geriau nedaryti visai.
Šis bruožas gali lemti įvairias problemas. Jos gali svyruoti nuo atsisakymo tvarkytis namus, jei tam neturite mažiausiai 3 valandų, iki nenoro priimti aukštas vadovo pareigas, jei tam nesate pasiruošę mažiausiai 110 procentų.
Sprendimas: supraskite, kad kartais abejoti savimi yra visiškai normalu. Norint priimti kai kuriuos iššūkius ir užduotis nebūtinai reikia būti tam visiškai pasiruošus.
Perfekcionistai atsisako pagalbos iš tų, kurie jų akimis užduotis atlieka „netobulai“.
Šis bruožas, tikriausiai, pažįstamas daugeliui. Tarkime, jūsų antroji pusė namų ruošos darbus atlieka ne taip gerai, kaip norėtumėte, todėl pažeriate jiems kritikos ir galiausiai tvarkotės vienas. Vadovų pozicijas užimantiems perfekcionistams sunku priimti naujus darbuotojus – retas atitinka jų aukštus standartus.
Sprendimas: pastebėkite privalumus kito žmogaus darbuose – galbūt, jei antroji pusė ir nesutvarkė drabužių spintos pagal jūsų sugalvotą koloritą, daug gražiau sulankstė drabužius, nei būtumėte galėjęs jūs pats? Ne visuomet tik tai, kaip įsivaizduojate galutinį rezultatą, gali patenkinti jūsų lūkesčius.
Perfekcionistai paprastus sprendimus priima kur kas lėčiau.
Kai planuojame svarbius įvykius, pavyzdžiui, atostogas ar vestuves, normalu sprendimams skirti gerokai daugiau laiko ir apmąstymų. Tačiau perfekcionistai net pačius nereikšmingiausius sprendimus priima taip lėtai, kad net patys to nesuprasdami save išvargina. Tai gali trukdyti jiems priimti kur kas svarbesnius sprendimus.
Sprendimas: jei pirmiausia pradėsime nuo svarbiausių sprendimų priėmimo, mažesni atrodys ne tokie reikšmingi, sutaupysime laiko.
Perfekcionistai išsikelia sau aukštus tikslus, kurių negali įgyvendinti.
Kai kuriems perfekcionistams sunkiausia užduotis – pradėti darbą, o kitiems – užbaigti. Šie žmonės į visas užduotis, strategijas ir sprendimo būdus žvelgia komplikuotai, susidaro sudėtingus planus, kurie trukdo užduotis įvykdyti greitai ir efektyviai.
Sprendimas: užsibrėžę kažkokį tikslą taip pat sugalvokite ir dukart kuklesnę jo versiją. Tuomet spręskite – kuris tikslas iš tikrųjų bus daug naudingesnis ir efektyvesnis.
Jei savo elgesyje pastebite vieną iš išvardintų bruožų – nebūtina iš karto pulti save smerkti. Per didelė savikritika gali trukdyti gyvenime padaryti esminius pokyčius. Šie požymiai pasitaiko dažnai ir jų tikrai nereikėtų gėdytis.
Pagal užsienio spaudą parengė Gertrūda Stripeikytė
