G.Chomentausko teigimu, tyrimai ir statistika rodo, kad jau baigiame susitaikyti su šalies „lyderės“ emigracijos ir savižudybių srityse statusu, priprasti prie nuostatos, kad Lietuvoje gyventi sunku.
Pinigų lyg ir užtenka, tai kas dar?
Ilgą laiką tai buvo siejama su ekonomikos krize. Tačiau kodėl ekonomikai pradėjus kilti, atlyginimams augant, situacija šalyje negerėja?
„Atliekame periodinius tyrimus, norėdami suprasti priežastis, kas gi vyksta su mūsų šalies žmonėmis? Ekonomika kyla, atlyginimai didėja, bet gyventojai miršta nuo streso sukeliamų ligų, jie bėga iš šalies – kodėl? Tyrimai rodo, kad pinigai susiję su emocine savijauta tik tiems, kurių pajamos yra labai žemos ir kurie sprendžia išgyvenimo klausimus. Tad pagrindinė mūsų bėdų priežastis – emocinė jausena“, – teigia G.Chomentauskas.
Ėmėmės atsakomybės ir norime atkreipti dėmesį į tai, kas tiesiogiai nesusiję su verslu, tačiau kas iš esmės lemia, ar turėsime su kuo ir kam kurti verslą rytoj.
Psichologijos mokslų daktaro teigimu, Lietuvoje gana aukštas anomijos lygis – tai reiškinys, kai visuomenės žmonės jaučiasi susvetimėję, nereikalingi, bejėgiai, vieniši.
Turto ir žmonių saugumo srityje veikianti bendrovė „Gjensidige“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvos žmonės nuo kitų šalių skiriasi vienu bruožu – mūsų visuomenė jaučiasi nesaugi. Bendrovė pradėjo iniciatyvą „Rask laiko pokalbiui“, kuria skatinama atrasti daugiau laiko bendravimui su artimiausiais žmonėmis. Bendrovės generalinis direktorius sako, kad dėl savo šeimos, turto saugumo lietuviai yra susirūpinę labiau nei vakariečiai.
„Tačiau kažkodėl labai nedaug tuo rūpinamės – mes nesaugome savęs ir to, ką uždirbome. Klausėme, kodėl taip yra? Kas gi lemia Lietuvos žmogaus saugumą jausmą? Analizavome situaciją, tarėmės su mokslininkais ir paaiškėjo, kad nesijaučiame saugūs dėl to, kad neturime tvirtų tarpusavio santykių net artimiausioje aplinkoje“, – sako M.Jundulas.
Baiminasi, kad nebus su kuo kurti verslo
„Gjensidige“ vadovas teigia, jog priėjo išvados, kad turime susirūpinti emocine visuomenės saugumo jausena.
„Esame vienišių visuomenė su silpnais žmonių tarpusavio ryšiais – gyvename šia diena, nelabai ko tikimės iš rytdienos, nelabai esame linkę pasirūpinti kitais. Tam Lietuvoje skiriama per mažai dėmesio“, – teigia Marius Jundulas.
Pasak jo, silpni socialiniai santykiai lemia ne tik visuomenės socialinę sveikatą, bet ir turi liūdnų padarinių ekonomikai.
„Emigracija yra tik vienas iš pavyzdžių. Visuomenėje, kurioje negera ir nesaugu žmonėms gyventi, nelabai liks kam kurti ekonomiką, nes visi išvažiuos ten, kur kaimynas pažįsta kaimyną, kur žmonės jaučiasi pastebėti ir svarbūs vieni kitiems“, – sakė M.Jundulas.
Tyrimai rodo, kad tie žmonės, kurie jaučiasi priklausantys visuomenei ir savo socialinei aplinkai, turintys artimų žmonių – neemigruoja ir yra labiau patenkinti savo gyvenimu. Kuo mažiau žmogus jaučiasi susijęs su kitais žmonėmis, tuo jis turi mažiau vilčių dėl ateities, tuo prasčiau vertina savo situaciją, jaučiasi bejėgis ją keisti.
Neturime tradicijos bendrauti
„Žmogaus laimė slypi ryšiuose su kitais žmonėmis. Tad mes turime galvoti apie tai, kaip padėti žmogui išlaikyti ryšį su šeima, draugais, kaimynais, kaip padėti žmogui gerai jaustis artimiausioje socialinėje aplinkoje. Ir kartu labai svarbu, kad mes jaustume galintys daryti įtaką ir socialiniam gyvenimui plačiąja prasme, t.y. mūsų šalies gyvenimui“, – teigia psichologas G.Chomentauskas.
Paradoksas: kuo daugiau žmonių pažįstame, tuo saugiau jaučiamės, tuo mažiau kiti asmenys ir aplinka mums atrodo grėsmingi.
Deja, mes dažniau galvojame, kad užsidarymas yra saugesnis. Tačiau, neturėdami apie ką kalbėti su kitais žmonėmis, liekame vienatvėje, patiriame dar didesnį nesaugumo jausmą.
G.Chomentausko teigimu, mes skiriamės nuo Vakarų pasaulio, kur žmonės nori ir siekia susipažinti su naujais žmonėmis, rasti progą pabendrauti.
Net ir su artimiausiais žmonėmis mes neatviraujame, nes neturime tokios tradicijos, jaučiamės nesaugiai. O būtent atvirumas kitam žmogui yra svarbiausia sąlyga žmogiškam ryšiui atsirasti.
„Žmonių bendravimą su laime siejame keturis kartus rečiau nei danai (mes laimę dažniausiai siejame su pinigais). Nors būtent tarpusavio ryšiai daro žmogų ir laimingesnį ir sveikesnį“, – sako psichologas.
Laimingi – tik kiek daugiau nei pusė lietuvių
„Ėmėmės atsakomybės ir norime atkreipti dėmesį į tai, kas tiesiogiai nesusiję su verslu, tačiau kas iš esmės lemia, ar turėsime su kuo ir kam kurti verslą rytoj, – sako bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius. – Norime atkreipti dėmesį į tai, kiek ir kaip mes bendraujame su kitais žmonėmis, kiek skiriame dėmesio ir laiko tarpusavio ryšiams palaikyti. Mes dirbame draudimo versle ir norime, kad mūsų šalies žmonės jaustųsi saugūs. Tarpusavio santykiai yra ta terpė, kurioje galime susikurti daugiau emocinio saugumo. Tad nuo šiol kviesime kiekvieną Lietuvos žmogų pabandyti atrasti daugiau laiko pokalbiui su artimiausiais žmonėmis, draugais ar bendradarbiais“.
Bendrovė pakvietė savanorius žmones pasidalinti savo gyvenimo istorijomis ir patirtimi, ką lėmė laiku neįvykę pokalbiai, nepasakyti žodžiai artimiausiems žmonėms. Nufilmuotus vaizdo pasakojimus galima rasti portale 15min.lt.
42,6 proc. gyventojų mano, kad niekam iš kaimynų ar bendruomenės narių nerūpi, kaip jie gyvena. Taip pat gana laimingais ir labai laimingais save laiko 65 proc. Lietuvos gyventojų. Ką galime padaryti, kad ją išspręstume?
