Jei per paskutinę parą buvote įsijungęs feisbuką, žinote apie ką kalbama – žurnalo „Girls Girls Girls“ paskelbtas įrašas „Be A Lady They Said“, kuriame populiari aktorė Cynthia Nixon įgarsina Camille Rainville žodžius apie vienas kitam prieštaraujančius priesakus, su kuriais susiduria moterys.
„Be a lady they said. Your skirt is too short. Your shirt is too low. Your pants are too tight. Don’t show so much skin. Don’t show your thighs. Don’t show your breasts. Don’t show your midriff. Don’t show your cleavage. Don’t show your underwear. Don’t show your shoulders. Cover up. Leave something to the imagination. Dress modestly. Don’t be a temptress. Men can’t control themselves. Men have needs. You look frumpy. Loosen up. Show some skin. Look sexy. Look hot. Don’t be so provocative. You’re asking for it. Wear black. Wear heels. You’re too dressed up. You’re too dressed down. Don’t wear those sweatpants; you look like you’ve let yourself go.“
Tekstas nurodo į tai, kaip absurdiškai sudėtinga ar neįmanoma surasti aiškių nuorodų, kokia turi būti dama/ponia/moteris, kad būtų tinkama.
Atrodytų, jog moteris nuolatos turi laviruoti tarp kraštutinumų, bandydama surasti balansą ir, kad bet kuriuo atveju atsiras ką galima prikišti, užtenka tiesiog pakreipti žvilgsnį.
Tačiau įsižiebusios diskusijos kalba ne vien apie sunkumus su kuriais susiduria moterys visuomenėje. Kalbant apie mažumos, užspaustos ar patiriančios tam tikrą neteisybę socialinės grupės lengva nuslysti į kraštutinumus ir pamiršti pažvelgti į situaciją iš platesnės perspektyvos.
Feminizmas yra gana kebli tema, kuria norint diskutuoti pretenduojant į objektyvumą reikia suvokti nemažai niuansų ir būti susipažinus tikrai su ne viena jo kryptimi ir istorija. Pirma, antra, trečia feminizmo bangos, postfeminizmas, radikalus, liberalus, socialistinis feminizmas – internetas siūlo tikrai gausią puokštę informacijos.
Taip pat, tai nėra sritis, kur užtenka teorinio suvokimo ir labai dažnai į diskusiją įsivelia asmeninės patirtys bei emocijos. Natūralu. Tai yra gyva, kvėpuojanti ir besikeičianti probleminė situacija, kuri reiškiasi labai skirtingai priklausant nuo aplinkos, socialinio statuso, klasės ir t.t.
Kaip atsakas į feministines idėjas ir judėjimus kuriasi tokios minties kryptys, kaip MGTOW (Men Go Their Own Way) bei Red Pill. Šie, daugiausia internetiniai, judėjimai ir diskusijos pretenduoja į filosofijos statusą ir dalinasi priešiškumu feminizmui.
MGTOW teigia, jog feminizmas padarė moteris žalingas vyrams ir šie turėtų atsiskirti nuo jų – nekurti santykių, siekti ekonominės autonomijos. Jie tvirtina, jog egzistuoja šališkas neigiamas požiūris į vyrus, kuris reiškiasi per lyčių roles, teismuose dėl skyrybų, jog per mažai dėmesio skiriamas byloms, kur vyrai neteisingai apkaltinami išprievartavimu.
Red Pill atstovai galvoja, jog moterų opresijos problema yra dirbtinė, jog kiekviena lytis turėtų atlikti funkcijas, kurias jai paskyrė gamta. Siekiant išlaikyti diplomatišką šio teksto toną, greičiausiai geriau nelysti giliai į gyvačių lizdą ir per daug nekomentuoti šių požiūrių.
Taigi, norint praeiti pro šią aktualiją tarsi per minų lauką, kviečiu pažvelgti į šį įvaizdintą fenomeną ne iš vyro ar moters pozicijos, o iš žmogaus – individo pusės. Akivaizdu, jog tiek feministinės, tiek anti-feministinės minties kryptys turi savyje kraštutinumų, kuriuose atsakymo rasti beveik neįmanoma. Yra nemažai sričių, kur diskriminacija egzistuoja tiek vyrų, tiek moterų atžvilgiu. Ir negalima paneigti idėjos, kuri yra išsakoma anksčiau minėtame vaizdo įraše.
Verčiau užduoti klausimą, ar tokie prieštaringi ir įtampą kuriantys reikalavimai egzistuoja tik moterims? Ar vyrai nesusiduria su spaudimu būti džentelmenais/ tikrais vyrais? Kas yra tikras vyras? Vyriškumo klausimas šiandien yra toks pat aktualus kaip ir moteriškumo.
Galbūt neverta akcentuoti problemų, su kuriomis susiduria moterys, pamirštant vyro visuomenėje poziciją? Tiek mergaitėms, tiek berniukams nuo mažens yra primetami tam tikri reikalavimai, parenkami pagal lytį. Ir tai tęsiasi per visus raidos etapus.
Mergina turi būti graži, švelni, vyras stiprus ir užtikrintas. Neverta pasakoti visų lūkesčių, kurie yra įvardijami ir kasdienybėje, ir begalybėje kitų straipsnių. Greičiausiai, geriausia ką galima patarti ar paskatinti daryti, tai ieškoti balanso tarp moteriškumo ir vyriškumo. Leisti kiekvienam asmeniškai atrasti ryšį su savo lytimi, neprimetant stereotipinių reikalavimų. Kelti reikalavimą būti ne moterimi ar vyru, o žmogumi. Pradėti tikėtis, jog kiekvienas atspindės ne savo lytį, o žmogiškąsias savybes.
Pradėkime reikalauti žmogiškumo, pagarbos, nenaudoti diskriminacijos.
Nereikia brėžti ribų kas yra tinkama, kas yra privaloma, kas yra tikimasi iš vienos ar kitos lyties, tegul kiekvienas žmogus pasirenka jam patogias lyties išraiškos formas, tokias, kokios jos yra jaučiamos viduje ir keliančios poreikius. Pradėkime reikalauti žmogiškumo, pagarbos, nenaudoti diskriminacijos ar sunkumų kaip priemonės įrodyti, jog vienai ar kitai lyčiai yra sunkiau, ji yra užspausta ar skriaudžiama. Kiekvienai taisyklei, kiekvienam generalizavimui galima surasti anti-argumentą, išimtį.
Galiausiai, nėra vienos socialinės grupės į kurią galėtume nukreipti kaltinantį pirštą. Visi stereotipai, reikalavimai yra maitinami visuomenės kaip visumos. Nors, lūkesčiai moterims dažnai yra orientuoti į savęs pateikimą vyriškajam žvilgsniui, tikrai ne vien vyrai formuoja ir komunikuoja tuos lūkesčius.
Moterys yra to reikalavimus diktuojančio balso dalis. Vėl galima grįžti prie lytiškumo trynimo šioje situacijoje – nereikėtų kaltės versti vyrams, nereikėtų jos versti ir moterims. Visuomenė, kaip tokia, susideda iš abiejų lyčių, ir už tai, kas joje vyksta yra atsakingos taip pat abi.
Taigi, siekiant kurti sveiką požiūrį į žmogų, bendruomenę, kurioje vyrauja pagarba ir balansas, verta pamąstyti, ar perskyra į dvi stovyklas – vyrai ir moterys – yra naudinga.
Kiekvienas žmogus turi teises ir atsakomybes prieš save ir kitus. Kiekviena lytis susiduria su sunkumais ir stereotipais. Norint pasiekti darną, galėtume bandyti problemas identifikuoti kartu, apsvarstant visas puses ir sąmoningai žvelgiant iš žmogiškosios, o ne lytiškosios pusės.