Kokia nauda iš nelaimingos santuokos?
G.Petronienė teigė dažnai susidurianti su klientais, kurie sako, kad seniai jiems reikėjo išsiskirti, bet neturi jėgų ir prašo, kad jiems padėtų tai padaryti psichoterapeutas. Sprendimo vilkinimo priežastys gali būti susijusios tiek su žmogumi, kurį norima palikti, tiek su žmogumi, kuris nori palikti. Tačiau suvokti, kad santykiai, laikui bėgant, nebetenkina, yra normalu: „Žmonės pasikeičia. Jie pradėjo kartu gyventi galbūt nuo dvidešimties, o dabar, kai jiems abiem gal jau po penkiasdešimt, jie yra tapę visiškai kitokiais žmonėmis. Vaikai užauginti, tad gyventi dėl jų jau nėra prasmės, tačiau žmonės vis tiek eikvoja vieni kitų gyvenimus.“
Aš, dirbdama kaip neuroedukatorė, taip pat dažnai susiduriu su panašiais atvejais. Didžioji dalis klientų ir ateina į terapiją dėl netenkinančių santykių. Tokiais atvejais visada užduodu klausimą: o kokia nauda būti santykiuose? Mat, kiekvienas veiksmas visada turi antrinę naudą, nes mūsų smegenys yra labai tingios, jos taupo energiją ir nedaro nieko, ko iš tiesų nenori. Kiekvienas mūsų sprendimas turi motyvą, tik tas motyvas gali būti toks paslėptas, kad žmogus jo neįsisąmonina.
Pavyzdžiui, moteris su savo vyru jau seniai neturi nieko bendra, jų interesai skiriasi, moterį erzina beveik viskas, ką jis daro, jie netgi gyvena skirtinguose kambariuose. Ji nuolat ant jo bumba, jį terorizuoja, vyras visa tai kenčia, bet jie nesiskiria. Tačiau vieną dieną vyras susiranda kitą moterį ir išeina pas ją gyventi. Moteriai – šokas, nes ji nebuvo pasiruošusi skirtis, jai buvo labai patogu taip gyventi – vyras ją išlaikė finansiškai, visur ją išleisdavo, prižiūrėdavo jų mažą vaiką...
Šeimos modelis, kai trūko tėvų meilės
Kita antrinė nauda susijusi su emociniu prisirišimu. Jis dažnai pasireiškia porose, kuriose vyras į moterį žiūri kaip į mamą arba moteris į vyrą – kaip į tėtį. Tokiu atveju vyras dažnai būna gerokai už ją vyresnis. Net jei vyras smurtauja, ši moteris kenčia, nes tas vyras, kai būna nusiteikęs maloniai, patenkina moters poreikį turėti tėtį, kurio nebuvo jos vaikystėje, nebuvo iš jo jausmų, palaikymo. Tokiu atveju išsiskirti taip pat beprotiškai sunku, net jeigu racionaliai suvokiame, kad tai geriausias sprendimas.
