„Puikiai išsilavinę, aukšto intelekto asmenys gali stokoti emocinės brandos ir dėl to jiems gali nesisekti gyvenime. Ir atvirkščiai – išskirtiniais gebėjimais neapdovanoti žmonės gali būti labai sėkmingi, mėgstami ir laimingi. Kodėl? Vien dėl to, kad pasižymi aukštu emociniu intelektu“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos psichologijos katedros profesorė dr. Dalia Antinienė.
15min GYVENIMAS pakalbino mokslininkę apie emocinio intelekto reikšmę kasdieniame ir profesiniame žmogaus gyvenime bei pasiteiravo patarimų, kaip ugdyti savo emocinį intelektą.
– Kaip emocinis intelektas pasireiškia kasdienybėje?
– Visų pirma, buitinėje kalboje emocinis intelektas dažnai suprantamas ne visai tinkamai: emocinį intelektą žmonės dažnai tapatina su emocingumu, empatija ar socialine kompetencija.
Tačiau emocinis intelektas yra gebėjimas suprasti ir reguliuoti savo bei kitų žmonių emocijas. Galima išskirti keturis emocinio intelekto aspektus: savo emocijų supratimą; savo emocijų reguliavimą; kitų emocijų supratimą; kitų emocijų reguliavimą. Būtent per šiuos aspektus atsiskleidžia ir emocinio intelekto raiška kasdienybėje.
Pavyzdžiui, prastas savo emocijų supratimas pasireiškia, kai žmogus nesupranta, kodėl jis liūdi ar pyksta; kodėl kyla noras verkti, nors, rodos, nėra jokių tam apčiuopiamų priežasčių. Trumpai tariant, žmogus negali nei suprasti, nei įvardyti savo jausmų. O savo emocijas suprantantys žmonės gali puikiai identifikuoti savo jausmus ir jų priežastis.
Asmenys, gebantys reguliuoti savo emocijas tiek sudėtingose, kritinėse, tiek įprastose situacijose, nepraranda savitvardos, išlieka ramūs net ir provokuojami. Jie puikiai žino, kaip pajutus įtampą nusiraminti ir atsipalaiduoti, kaip pagerinti savo nuotaiką.
Ir, priešingai, negebantys reguliuoti savo emocijų, nesusitvardo, nežino, kaip elgtis, kai juos užvaldo kokie nors jausmai, ypač neigiami – baimė, pyktis, susierzinimas ir pan.
Gebėjimas suprasti kitų žmonių emocijas ir jas reguliuoti pasireiškia tuo, kad žmogus atpažįsta aplinkinių reakcijas, siunčiamus nežodinius signalus, geba įsigilinti į jų būseną ir ją nuspėti. Toks žmogus geba nuraminti, pralinksminti, paguosti, padrąsinti kitą, kai kitas yra patekęs į bėdą, nusivylęs, sutrikęs ir pan.
O asmenys, prastai suprantantys ir reguliuojantys kitų emocijas, stokoja empatijos, nemoka kitiems teikti emocinės paramos, nėra jautrūs kitų problemoms.
– Kas dar būdinga žmonėms, pasižymintiems aukštu emociniu intelektu?
– Aukšto emocinio intelekto žmonės yra atsparesni stresui, racionaliau sprendžia iškilusias problemas, yra ramesni, mažiau įsitempę, labiau optimistiški. Ši savybė jiems suteikia lankstumo, gebėjimo prisitaikyti, užmegzti ir palaikyti efektyvius tarpusavio santykius.
Dauguma tyrėjų mano, kad aukštas emocinis intelektas dažniau būdingas ekstravertams.
Dauguma tyrėjų mano, kad aukštas emocinis intelektas dažniau būdingas ekstravertiškoms asmenybėms. Geresni ekstravertų gebėjimai yra aiškinami tuo, kad juos emocinio pobūdžio informacija stimuliuoja, o introvertus gausi emocinė informacija veikia priešingai – dezorganizuoja mąstymą, sukrečia, išbalansuoja ir pan.
Tad kuo labiau žmogus yra introvertiškas, tuo, tikėtina, jis prasčiau supras ir gebės suvaldyti kitų žmonių emocijas.
– O kuo naudingas aukštas emocinis intelektas profesinėje sferoje?
– Tyrimai rodo, kad aukšto emocinio intelekto asmenys yra daug efektyvesni darbuotojai. Net ir labai kvalifikuotas žmogus bus nenaudingas organizacijai ar netgi pridarys daug žalos, jei nesugebės bendradarbiauti, bus negeranoriškas, nelankstus, nemokantis sutarti su kolegomis, vadovais, klientais.
Aukšto EI asmenys greitai ir lengvai įsilieja į organizaciją, moka dirbti komandose, efektyviau bendrauja, dalijasi idėjomis, neįsijaučia į „viršininko“ vaidmenį, nepuola įsakinėti kitiems ir panašiai.
Organizacijų vadovai paprastai suinteresuoti rinktis darbuotojus, pasižyminčius aukštu EI, tam, kad organizacijoje vyrautų pozityvi emocinė atmosfera, darbuotojų santykiai būtų šilti ir pagarbūs.
– Kas nulemia emocinį intelektą? Kiek jis įgimtas ir kiek įgyjamas?
– Psichologijos moksle tai vienas iš dar neatsakytų klausimų. Kai kurie mokslininkai mano, kad EI yra paveldima intelekto forma, kiti – kad įgyjama, ugdoma.
Spėjama, kad EI formavimuisi poveikį daro socialinė aplinka, vaikystės patirtys šeimoje. Jeigu vaikui yra skaitoma grožinė literatūra, jei tėvai skiria dėmesį ne tik jo elgesiui, bet ir jausmams (kalbasi apie emocinę patirtį, kartu sprendžia su emocijomis susijusias problemas), galima tikėtis, kad vėliau vaikas geriau supras ir mokės apibūdinti savo paties jausmus, tiksliau identifikuos ir kitų.
Kai kurie mokslininkai mano, kad EI yra paveldima intelekto forma, kiti – kad įgyjama, ugdoma.
Kalbant apie suaugusiuosius, atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie įrodo ryšį tarp aukštesnio emocinio intelekto ir vyresnio amžiaus. Tai leidžia kelti prielaidą, kad EI yra ugdomas, nors, kaip minėjau, yra manančių kitaip.
– Jūs išskyrėte, kokių pranašumų žmogui suteikia emocinis intelektas. Bet ar ši savybė gali turėti ir neigiamų aspektų?
– Aukštas emocinis intelektas visada yra privalumas, išskyrus atvejus, kai žmogus tuo naudojasi savanaudiškais tikslais.
Tarkime, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gebėjimas reguliuoti kitų emocijas gali tapti manipuliavimo įrankiu. Aukštu emociniu intelektu pasižymintis asmuo kitame žmoguje gali lengvai atrasti jo silpnąją vietą ir tuo pasinaudoti, sukelti jam tam tikrus jausmus, dažniausiai kaltę. Toks žmogus gali „apvynioti aplink pirštą“ kitą taip, kad tas net nepastebės.
Kaip tai atpažinti? Manipuliuojant bendraujama neatvirai ir gudraujant. Linkusių į manipuliacijas žmonių kalboje dažnai galime sutikti tokius pasisakymus, kaip: „jei tu mane iš tikrųjų mylėtum, tai nepaliktum vienos ir neitum su kolegomis į žygį“, „tu esi vienintelis, galintis man padėti...“, „aš galėčiau tau padėti, jei tu...“, „jei mane labiau vertintum ar bent pastebėtum...“ ir pan. Tačiau kartais emocinės manipuliacijos vyksta ir be žodžių, kai manipuliatorius „įsižeidžia“, nesikalba ir pan.
– Kokia emocinio intelekto reikšmė, palyginti su pažintiniu intelektu (IQ)?
– Diskusijos apie pažintinio ir emocinio intelekto santykį tarp mokslininkų tebevyksta. Vieni teigia, kad žmogaus gyvenime svarbiausias yra pažintinis, kiti – kad emocinis intelektas.
Pažintinis intelektas yra sąlyginai pastovus, mažai kintantis. Jo pagalba mes apdorojame informaciją, analizuojame, sprendžiame problemas. O emocinis intelektas leidžia mums būti kūrybiškiems, nes problemų sprendime pasinaudojame emocijomis. Kita vertus, reikia turėti galvoje, kad šios intelekto rūšys yra tampriai susijusios, juk mąstymas ir emocijos visada sąveikauja.
Dažnai manoma, kad aukšto emocinio intelekto asmenys pasiekia aukštesnių akademinių ir profesinių rezultatų. Emocinis intelektas, kaip minėjau, yra susijęs su geresne tarpasmeninių santykių kokybe, psichologine savijauta ir kitais reiškiniais. Kai kurie tyrėjai nurodo, kad žmogaus profesinio ir asmeninio gyvenimo sėkmę net 80 proc. lemia EI, ir tik 20 proc. – pažintinis intelektas.
Galima manyti, jog diskusijos, kas svarbiau – protas ar širdis, dar kurį laiką tęsis, tik vargu, ar jos bus vaisingos. Mano nuomone, nėra prasmės aiškintis, kas svarbiau – EI ar IQ, nes abi šios intelekto rūšys svarbios ir ta jų svarba priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, tam tikros situacijos, darbinės veiklos pobūdžio ir t. t.
– Sakykite, kaip galima būtų lavinti savo emocinį intelektą? Ir koks elgesys jį slopina?
– Emocinį intelektą silpnina nedarnūs, priešiški santykiai artimiausioje aplinkoje, šeimoje; prasta psichologinė atmosfera (nuolatiniai konfliktai, patyčios, konkurencinė aplinka) ugdymo įstaigoje, darbe ir t.t.
Kartais žmonės patys „užmiršta“ save ir savo emocijas paskendę rutinoje, darbuose, įsipareigojimuose; kai nespėja stabtelėti ir įsigilinti į savo jausmus.
Kaip minėjau, yra nustatyta, kad emocinis intelektas gali būti ugdomas. Pasaulyje yra sukurta daugybė EI ugdymo programų, kurios vykdomos jau daugiau kaip du dešimtmečius. Jose naudojami tokie metodai, kaip meno terapija, situacijų modeliavimas, vaidmenų žaidimai. Tiesa, Lietuvoje šios programos dar yra naujovė.
Kiekvienam, norinčiam ugdyti savo emocinį intelektą, patarčiau dažniau ir atidžiau stebėti, analizuoti savo emocines reakcijas, kūno kalbą; sekti, kaip susisieja elgesys su jausmais. Taip pat svarbu neužgniaužti savo jausmų, o ieškoti priimtinų būdų juos išreikšti; ugdyti savo emocinę atmintį ir empatiją, mokytis dėmesingai klausytis ir suprasti kitus.
Kartais tiesiog pakanka paklausti kito žmogaus, kaip jis jaučiasi, kad pagilintum savo supratimą ir pasitikrintum, ar supranti, kokie yra tikrieji žmogaus jausmai.
