Tada buvau virtuvės šefas ir jausdavausi tiesiog sugniuždytas, kai mano buvusioji pasirinkdavo užkandinėje nusipirktą karštą sumuštinį su sūriu ir dubenėlį pašildytos pomidorų sriubos iš pakelio vietoje mano paruoštų patiekalų.
Kartą, po, mano manymu, sėkmingo įkurtuvių vakarėlio, kuriam aš gaminau vakarienę, nugirdau savo piktą ir alkaną buvusiąją telefonu dejuojančią, kad viskas, ką paruošiau, buvo tik „bjaurus jamaikietiškas maistas“.
Tie konfliktai buvo skaudūs ir paliko gilių emocinių žaizdų. Mano namuose gaminti patiekalai tapo „pagardinti“ nerimu ir apmaudu. Kaip elektroniniu paštu man pasakojo Kembridžo universiteto maisto istorikė Eleanor Barnett, „valgymas kartu yra galinga priemonė, kuria žmonės įtvirtina šeimos ryšius, draugystę ir ištikimybę. Šis ritualas toks svarbus, kad žodis kompanionas yra kilęs iš lotynų kalbos frazės, reiškiančios „su kuo dalijiesi duona“ – „cum panis“.
Jess O’Reilly yra santykių konsultantė, daugiausia dėmesio skirianti seksualinei sveikatai ir santykių ugdymui. Ji turi savo tinklalaidę „Sex With Dr. Jess“. Ji man sakė štai ką: „Tai, kad su įtarumu ar panieka žiūrime į kitų kultūrų patiekalus nėra neįprasta, ir dažnai mūsų lūkesčiai yra pagrįsti rasistiniais stereotipais, pavyzdžiui, kai manome, kad kario troškinys ir kiti panašūs patiekalai smirda“.
