Apie jų sugebėjimus meilėje prirašyta krūva klasikinių romanų. Ar šis mitas vis dar gyvas?
Pasirodo, laikui bėgant, prancūzės tapo kitokios. Dar prieš penkerius metus italų seksologai, remdamiesi apklausų duomenimis, nustatė įdomų faktą: seksualinis moterų elgesys tapo visiškai panašus į vyrų. Prancūzų spaudoje vis dažniau keliamas klausimas, kodėl moterys tampa vis panašesnės į vyrus?
Maža to, vis daugiau prancūzių teigia, kad tikra meilė – tik tarp moterų... Kur dingo tas paslaptingas jų išskirtinumas? Buvo apklausta net 12 000 Prancūzijos dailiosios lyties atstovių, kurių amžius – 18–70 metų. Paaiškėjo, kad iš tikrųjų toks moteriškas bruožas kaip švelnumas jau seniausiai yra išnykęs.
Realybėje vyrai svajoja apie tokią moterį kaip kino filme „Šokoladas“: jauną, moterišką, švelnią ir gaivią. Tačiau, pasirodo, dauguma prancūzių tapo agresyviomis plėšrūnėmis. Na, o prancūzai vyrai iki šiol laikomi lemtingais meilužiais, nors, tų pačių apklausų duomenimis, penktadalis jų visiškai nesidomi seksu.
Todėl didesnį aktyvumą demonstruoja prancūzės – vis mažiau jų išdrįsta prisipažinti, kad turi tik vieną partnerį. Ir seksualinis jų aktyvumas, bėgant metams, visai nemažėja – net 90 proc. apklaustųjų, kurioms 50 metų ir daugiau teigia, esančios ypač energingos lovoje.
Atrodo, jau baigia sudužti mitas apie kantrias, moteriškas ir švelnias ponias, kurios laukia pasirodant lemtingų savo herojų meilužių. Ne, naujosios prancūzės pačios juos stveria ir tempia į lovą.
Populiarūs anglų leidiniai vis prisimena buvusios pirmosios ledi, buvusio modelio, skandalingosios prancūzės Carlos Bruni kadaise mestelėtą frazę, kad „monogamija – baisi nuobodybė“. Arba teiginį, kad ji norėtų vyro, kurį galėtų besąlygiškai valdyti.
O kaipgi meilė? Ji niekur neišnyko net šiais cinizmo laikais – dauguma jaunų prancūzių vis dar yra įsitikinusios, kad seksas negali egzistuoti be meilės.
