Justina dalyvauja Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) programoje „Stipri šeima“, kuri skirta kurti savanorio ir šeimos, kurioje yra negalią turintis asmuo, draugystę, todėl pas Justiną kartą per savaitę lankosi savanorė.
„Labiausiai su savanore man patinka eiti pasivaikščioti ir tiesiog šnekėtis“, – prisipažįsta Justina. „Atsargiai, neužkliūk“, „nuimsiu tau nuo megztinio pūką“, „būk atsargi, čia slidu“, „atsargiai, neišsigąsk, čia daug varlių“, – nuolat perspėja ir savanore rūpinasi Justina. Nors pati yra priklausoma nuo tėvų, ji labai nori rūpintis kitais, o stiprus atsakomybės jausmas – neatsiejamas Justinos asmenybės bruožas. „Jei Justina būtų visiškai sveika – tikrai dirbtų kokį nors labai kūrybingą viršininko darbą“, – sako Justinos tėtis Gintaras.
Mėgstamiausia veikla su savanore – bendravimas
Apie LRK programą „Stipri šeima“ Justina ir jos tėvai sužinojo lankomame dienos centre, kuriame jiems ir buvo pasiūlyta dalyvauti programoje. „Mes sutikome ir tada netrukus sulaukėme skambučio. Visada esame atviri tokioms iniciatyvoms, kadangi, kaip ir kiekvienam žmogui, Justinai visada smagu pabendrauti su žmogumi, kuris tavęs neauklėja, nemoko, kuris nėra šeimos narys, kuris ne iš dienos centro, kuris nėra nei tėvas, nei mokytojas, o kažkas panašaus į bendraamžį iš visai kitos aplinkos. Draugystė su savanoriu tikrai dukrą veikia teigiamai“, – džiaugiasi Justinos tėtis Gintaras.
Justiną lankanti savanorė pasakoja, kad Justinos dėmesingumas ir rūpestingumas nepalieka abejingų. „Man tikrai patinka leisti laiką su Justina. Kurį laiką buvome nesimačiusios, todėl atėjusi pas ją paklausiau, ką šiandien norėtų nuveikti, o Justina man sako: „Palauk, ilgą laiką nesimatėme, pirmiau reikia pasikalbėti“.
Tiesą pasakius, po susitikimų jausmas toks, lyg būtum pabuvojęs terapijoje“, – pasakoja savanorė. Ji sako, kad Justinai yra labai svarbus bendravimas ir ji jaučia labai didelę pagarbą savo pašnekovui, yra labai dėmesinga: „Kai susitinkame, Justina pasirūpina, kad šnekėdamos kėdėmis būtume pasisukę viena į kitą, kad pakankamai gerai matytume ir sutelktume viena į kitą dėmesį“.
Paklausus pačios Justinos, ką galėtų pasakyti apie savanorę, ji negaili gerų žodžių: „Mano savanorė – labai gera, draugiška, linksma. Aš ja pasitikiu ir galiu viską jai papasakoti, man labai smagu su ja bendrauti. Visada labai laukiu, kada ateis savanorė. Savanoriai yra mano draugai“.
Justina pasakoja, kad dažniausiai su savanore eina pasivaikščioti, o pastaruoju metu savanorė jai padeda mokytis matematikos ir anglų kalbos, kuo džiaugiasi ir tėvai.
„Iki 20 metų Justina lankė įvairias mokyklas. Į pirmą klasę Justina pateko būdama 9 ar 10 metų, pirmus ketverius metus Justina lankė įprastą mokyklą. Pirmas dvi klases ji mokėsi su visais vaikais, trečioje klasėje pradėjo labai atsilikti, o ketvirtoje klasėje pradėjo mokytis individualiai. Tada, po 4 klasių, Justina taip pat ėjo į įprastą mokyklą, bet specialiąją klasę, o dar vėliau pradėjo lankyti dienos centrus. Dabar ir skaitymas, ir rašymas Justinai sekasi neblogai, tik ne matematika. Matematika baigiasi ties skaičiumi 10 – galbūt todėl, kad tėvai matematikai“, – juokiasi tėtis Gintaras.
Justinos mėgstamiausios kasdienės veiklos
Justina pasakoja, kad didžiausias jos hobis yra skaitymas, tačiau tai ne vienintelė jos mėgstama veikla. „Labiausiai mėgstu skaityti – savo kambaryje skaitau kiekvieną dieną. Taip pat mėgstu dėlioti mozaikas, piešti, dienos centre būna mūsų piešinių parodos. Dar labai mėgstu vaidinti, todėl lankau teatrą. Ir dar mėgstu šokti. Ir dainuoti“, – vardija Justina.
Tėvai džiaugiasi Justinos pomėgiu skaityti ir sako, kad jų namuose knygos jau sunkiai telpa. „Iš tiesų nėra labai daug dalykų, kuriais Justina gali užsiimti. Dėlionių dėliojimas, spalvinimas, karpymas ir skaitymas – tos veiklos, kurioms Justina gali susikaupti ir kurias gali atlikti. Justina knygas skaito tik garsiai, bet ji tikrai jas skaito, namie turime labai daug knygų ir tikrai skatiname Justiną skaityti ir džiaugiamės šiuo jos hobiu. Į knygynus mes negalime užeiti, kadangi ir patys su žmona turime silpnybę knygoms. Paskutinėje Knygų mugėje, kurioje lankėmės, nutarėme tik pasižvalgyti, nepirkti jokios knygos. Rezultatas toks, kad parvykome su 9 naujomis knygomis – kiekvienas išsirinkome po tris“, – pasakoja tėtis Gintaras.
Tėtis Gintaras sako, kad beveik visomis veiklomis jie su dukra ir žmona užsiima trise: keliauja į teatrą, kiną, koncertus, krepšinio varžybas.
„Ko nedarome trise, tai neslidinėjame, nevažinėjame dviračiais ir nedarome jokių fizinių veiklų, išskyrus pasivaikščiojimus. Tad kol mes užsiimame tokia aktyvia veikla, Justina pabūna viena. Tiesa, per kančias šiek tiek išmokiau dukrą žaisti badmintoną. Aišku, aš turiu labai gerai pataikyti į jos raketę, bet kai pataikau – visai pažaidžiame. Tačiau sportas – ne Justinos aistra“, – pripažįsta tėtis Gintaras. – Tačiau Justina labai mėgsta pasivaikščiojimus. Kasdien vedžiodami šunį ir vaikščiodami su Justina nueiname 8–9 kilometrus. Būna, kad mes su žmona jau pavargstame, o Justina dar galėtų eiti ir eiti“.
Anot tėvų – dukra sutverta vaidinti
Tėtis Gintaras pasakoja, kad Justinai yra sunku sukoncentruoti dėmesį – išlaikyti dėmesį ji gali apie pusvalandį, o tada jau pavargsta. Net per šventes ar didesnius susibūrimus artimų žmonių rate po pusvalandžio Justina jau pavargsta ir nueina į savo kambarį pailsėti: ramiai pabūna viena, tada vėl sugrįžta. „Ji pasišalina tyliai, ramiai ir pailsi. Aš ir pats iš Justinos išmokau išeiti neatsisveikinęs pailsėti ir nematyti tame nieko blogo. Tyliai, ramiai išeinu atsikvėpti, pasišalinu iš pobūvio, kuriame daug žmonių“, – prisipažįsta Gintaras.
Pasakodamas apie dukrą, tėtis pažymi Justinos išskirtinį gebėjimą vaidinti. Dienos centre ji – viena aktyviausių, nuolat dalyvauja įvairiose iniciatyvose ir net 10 metų buvo dienos centro tarybos pirmininkė.
Ji pasišalina tyliai, ramiai ir pailsi. Aš ir pats iš Justinos išmokau išeiti pailsėti ir nematyti tame nieko bloga.
„Dienos centre, teatro būrelyje, jie yra pastatę keletą komedijų – nepatikėsite, bet jas bežiūrint, tikrai gali mirti iš juoko. Tas hiperbolizuotas kai kurių vaidmenų pateikimas – nuostabus. Justinai tikrai labai gerai sekasi vaidinti. Kai dukra dalyvauja teatro stovyklose, labai dažnai parsiveža geriausio moters vaidmens ar panašų apdovanojimą.
Teatras, vaidyba, mano nuomone, yra viršūnė to, ką Justina sugeba geriausiai ir kam ji sutverta. Viršininkavimas, administravimas ir teatras – sritys, kuriose Justina yra profesionalė. Jei reikia pasitikti svečius, juos priimti, sukoordinuoti jų sėdėjimo vietas ir panašius dalykus dienos centre – tai visada daro Justina. Jei ji būtų visiškai sveika, tikrai būtų labai kūrybingas viršininkas“, – sako tėtis Gintaras.
Ir savanorė, ir tėtis vieningai pripažįsta, kad Justina yra labai rūpestingas, atsakingas ir teigiamas žmogus. Savanorė sako, kad dėmesingumo, rūpestingumo ir empatijos kitam žmogui iš Justinos reikėtų pasimokyti kiekvienam.