– Živile, kaip paaiškintumėte, kas yra intuicija?
– Intuicija dažnai apibrėžiama kaip nuojauta, tiesos suvokimas be loginių svarstymų, tarsi žinojimas „iš vidaus“. Norint suprasti, iš kur kyla intuicija, reikia atsakyti į klausimą: ar tas žinojimas yra nulemtas žinių, kurių, mano manymu, aš negalėjau įgyti; ar tas žinojimas yra nulemtas mano asmenybės (patirties, jausmų), kuris susiformavo nekreipiant į jį dėmesio (t.y. pasąmoningai).
Vieni žmonės traktuoja, kad intuicijos pasireiškimas yra kaip žinia, siųsta iš kito – alternatyvaus ar dvasių – pasaulio. Kiti intuiciją sieja su žiniomis iš tam tikro kolektyvinio informacinio lauko. Dar kiti sako, kad intuityvus žinojimas „ateina“ iš kažkokių žmogaus vidinių, neįsisąmonintų klodų.
Kaip psichiatrijos, psichologijos srities atstovė, esu linkusi manyti, jog intuicija yra žmogaus smegenų veiklos dalis, kylanti būtent iš patirties ir jausmų, kurie smegenyse yra apdorojami ir integruojami be mūsų sąmoningo dėmesio. Tad intuityvūs pojūčiai kyla iš to, kas mumyse yra neįsisąmoninta.
– Ar galima apibrėžti, kas vyksta smegenyse, kai pasireiškia intuicija?
– Kol kas mokslas tikrai neturi priemonių, kad galėtų tiksliau ištyrinėti, kokie procesai įvyksta smegenyse, kai patiriame intuicijos veikimą.
Kita vertus, yra žinoma, jog per gyvenimą į mūsų smegenis iš aplinkos patenka informacija, kurios sąmoningai neužfiksuojame, tačiau ji yra „surūšiuojama“ ir saugoma atminties procesuose. Tad kai atsiduriame tam tikroje situacijoje, gali būti, jog tuo metu patiriami jausmai (kaip pirminis informacinis šaltinis) „susijungia“ su smegenyse saugoma ir neįsisąmoninta informacija, ir tokiu būdu pateikiama protui intuityvi įžvalga.
Patiriami jausmai „susijungia“ su smegenyse saugoma informacija ir protui pateikiama intuityvi įžvalga.
Pavyzdžiui, aplankė nuojauta, kad rytoj mane kažkas aplankys, ir taip nutiko. Nors gali pasirodyti, jog ši nuojauta „atėjo iš vidaus“, turbūt gilinantis paaiškėtų, kad tiesiog protas tinkamai suinterpretavo anksčiau gautą ir neįsisąmonintą informaciją.
Kitas dalykas, mūsų smegenys yra linkusios „rūšiuoti“ tuos pačius dažnius (nesvarbu, ar tai būtų garso, ar šviesos vibracijos). Ir nors bendraujant su kitu žmogumi pro mūsų sąmoningą dėmesį „praslysta“ tokie dalykai, kaip žmogaus kalbos intonacija, akcentai, mimika, išvaizdos detalės, visa tai mūsų smegenys skenuoja ir apdoroja nesąmoningame lygmenyje.
Ir gali būti, kad mūsų smegenys užfiksuos, jog to kito žmogaus vibracijos nėra vientisos – disharmoniškos mimikos, skirtingai kintančios intonacijos, neįprasti kalbos akcentai ir panašiai, dėl ko „aplankys“ nuojauta, kad tas kitas žmogus, pavyzdžiui, meluoja, nors racionaliai galbūt to net nepavyktų paaiškinti.
– Kokie žmonės pasižymi ar yra linkę vadovautis intuicija?
– Nors intuicija dažniau siejama su moterimis, kadangi jos yra labiau linkusios kreipti dėmesį į emocijas, jausmus ir pajautimus, intuiciją turi absoliučiai visi žmonės, tik galbūt vieniems ji pasireiškia vienose srityse, kitiems – kitose.
Pavyzdžiui, tarpasmeniniuose santykiuose moterys paprastai pasižymi geresne intuicija nei vyrai, tačiau kalbant apie verslo sandorius, analitinius skaičiavimus ir panašiai, dažniausiai vyrų nuojauta yra tikslesnė. Tai rodo, jog mūsų intuicija geriausiai veikia tose srityse, į kurias gilinamės.
Kitas dalykas, kad gebėjimas tikslingai vadovautis intuicija labai priklauso ir nuo to, kiek gerai žmogus pažįsta savo vidinį pasaulį. Kuo labiau žmogus „susigaudo“ savyje ir savo jausmuose; kuo labiau supranta, kad svarbus ne tik informacijos turinys, bet ir jos pateikimas: kuo labiau jis linkęs matyti visumą, o ne tik detales, tuo labiau, tikėtina, jis remsis intuicija.
Santykiuose moterys pasižymi geresne intuicija, tačiau kalbant apie verslo sandorius, vyrų nuojauta tikslesnė.
– Kaip atskirti, kada verta pasikliauti intuicija?
– Manau, jog pagrindinis būdas, leidžiantis atskirti, ar intuicija sako teisingai, yra savęs ir savo jausmų pažinimas. „Sukilo pyktis, nes jaučiu, kad jis man meluoja“. Kaip pasitikrinti, ar tai tiesa?
Jeigu aš pažįstu savo jausmus, galiu atskirti, ar mano nuojauta kilo neutraliai reaguojant į esamą situaciją, ar po ja „slepiasi“ mano baimė, pyktis, įtarumas, gėda ar kiti jausmai. O jei aš nepažįstu savo jausmų ar juos neigiu, tikėtina, kad neatpažinsiu, jog ant to kito žmogaus pykstu galbūt dėl visai kitų dalykų.
Taip pat reikėtų pabrėžti, kad nuojauta pirmiausia būna paremta tam tikru jausmu, kurį sukėlė susidūrimas su situacija. Tačiau nereikėtų pamiršti ir to, kad bet kokie intensyvūs jausmai „pasigauna“ atitinkamas mintis ir susieja panašius ankstesnius išgyvenimus, o tai reiškia, jog stiprūs ir intensyvūs jausmai gali „užgožti“ tikrąjį situacijos pajautimą.
Juk labai dažnai išgyvenama baimė ir nerimas sukelia nerimastingą nuojautą, o džiaugsmas ją „pagražina“. Tad jei žmogus negeba išlaikyti vidinės „švaros“, atsiriboti nuo pašalinių emocijų ir jausmų bei neutraliai pažvelgti į tam tikrą situaciją, jo intuityvumas bus suprastėjęs. Dėl to šiuo atveju gali būti naudinga meditacija, atsipalaidavimo praktikos.
Be to, kad galėtume atskirti, kada pasikliauti intuicija, turime ugdyti savyje suvokimą, padedantį suderinti jausmus ir racionalų mąstymą.
Pavyzdžiui, jei važiuojant automobiliu mane apninka nuojauta, kad tuoj kažkas bloga nutiks, verta apgalvoti, jog galbūt ji kyla dėl to, kad neseniai išgirdau apie artimo žmogaus avariją. Tuomet tiesiog galiu sau priminti važiuoti atsargiau ir nustoti nerimauti. Juk būna ir taip, kad „prisišauki“ tai, ką nujauti (kadangi nesąmoningai pasikeičia elgesys).
Beje, nemaža dalis žmonių yra linkę sau meluoti. Ir jeigu tas polinkis yra gilesnis, žmogaus nuojauta visą laiką „eis“ kartu su noru save apgauti. Tokiais atvejais vadovaujantis vien intuicija galima priimti daug neteisingų sprendimų.
Jogos išmintis: nuo ko priklauso intuicija
„Tradicinės jogos filosofija patvirtina, kad sąmonė turi ne vieną gimimą ir kaskart gimdama ji įgauna fizinę formą (žmogaus, gyvūno ir pan.). Per gyvenimus įgyjama sąmonės patirtis (tiek teigiama, tiek neigiama) kaip sėklos kaupiasi tam tikrame „debesėlyje“, informaciniame lauke, kitaip – pasąmonėje.
Intuicija jogos tradicijoje suvokiama kaip reiškinys, kylantis iš to informacinio lauko (pasąmonės). Ir nors dažnai žmonės mano, kad intuicija padeda pažinti „tiesą“, informaciniame lauke susikaupia taip pat ir neigiamos mūsų ankstesnių gyvenimų patirtys, todėl veikiant iš intuicijos nebūtinai pavyksta pamatyti tikruosius reiškinius.
Kai žmogus sako, kad jaučia, jog rytoj švies saulė, ta jo nuojauta kyla iš šio ar kitų gyvenimo patirčių.
Be to, žmogaus sąmonė dar „užklojama“ auklėjimo klišėmis, proto koncepcijomis, įvairiais kultūriniais ir socialiniais dalykais, kurie taip pat tampa filtru, iškreipiančiu tikrovės ir pasaulio matymą, bei trikdžiu intuicijos veikimui. Tad kai žmogus sako, kad jaučia, jog rytoj švies saulė, ta jo nuojauta kyla iš šio ar kitų gyvenimo patirčių. Kitam individui dėl to paties reiškinio gali kilti visai kitokia nuojauta. Ar žmogui kylančios nuojautos ir intuityvios įžvalgos teisingos, priklauso nuo jo sąmonės užterštumo“, – teigė jogos mokytojas Gintautas Šiupšinskas.
Kiekvienas gali „valyti“ savo sąmonę
Pasak pašnekovo, joga moko, kad žmogaus sąmonė įvairiomis technikomis ir praktikomis gali būti valoma nuo teršalų – informaciniame lauke sukauptų „sėklų“.
Kuo labiau sąmonė grynėja, tuo mažiau pasąmonės tendencijos daro jai įtaką, o pats žmogus po truputį tampa savo jausmų ir intuicijos šeimininku. Jis ima vis aiškiau matyti tikruosius reiškinius, o reali reakcija į išorinį pasaulį „atneša“ harmoniją, gerovę, balansą.
Sąmonės išgryninimo potencialas slypi kiekviename mūsų, todėl praktikuoti sąmonės gryninimo būdus gali bet kas. Vieni žmonės to siekia per tikėjimą ar religiją, kiti – per kūno, proto kontrolę. Technikų yra įvairiausių ir jogos mokymas yra vienas iš jų.
Kaip „valoma“ sąmonė
Pasak jo, siekiant eiti sąmonės gryninimo keliu, pažinti tikrovę ir išlaisvinti intuiciją nuo sukauptų neigiamų patirčių įtakos, pirmiausia ir paprasčiausia pradėti rūpintis savimi fiziniame lygmenyje (sveika mityba, fiziniu aktyvumu, kūno valymu, darbo ir poilsio režimu).
Taip pat labai svarbi proto kontrolė; mokymasis nuraminti savo emocijas, jausmus. Nors jausmai stimuliuoja, „puošia“ santykius ir bendravimą, padeda užmegzti artimą žmogiškąjį ryšį ir suteikia gyvybingumo jausmą, jie taip pat trukdo teisingai vertinti situaciją. Juk kai esame susijaudinę ar apimti tam tikrų būsenų, tampame šališki.
Kuomet esi apimtas tam tikros būsenos, viską vertini per tos būsenos prizmę.
„Pastebiu, jog žmonės, siekdami to tikrojo žinojimo, dažnai susigundo metodais, sukeliančiais tam tikras psichikos ir kūno būsenas, manydami, kad per jas patiria tikrovę. Tai gali būti patrauklu, bet tai klaidina. Kuomet esi apimtas tam tikros būsenos, viską vertini per tos būsenos prizmę. O būsena iš savo prigimties yra laikina ir nepastovi – ateinanti ir praeinanti. Ji galbūt suteikia kažkokių potyrių ir išgyvenimų, bet ne tikrovės pažinimą. Aiškiai matyti tikrovę galima tik tuomet, kai esi nurimęs, kai jausmai ir būsenos tau nedaro įtakos.
Be to, svarbu ugdyti savyje valią, kantrybę, sąžiningumą, dorumą, vengti veiksmų, kurie atneštų tau ar kitam žmogui skausmą. Tačiau tavo veiksmai tampa švarūs, tik kai esi sąžiningas pirmiausia su savimi. Ir tai yra tikras darbas: atpažinti, kur tavyje slypi suktumas, gudrumas, polinkis į melą. O kai gebi pažinti save iš neigiamos pusės, gali savyje „išrauti“ negeroves, teršiančias tikrovės matymą“, – tikino G.Šiupšinskas.
Kaip atpažinti, kad einate teisingu keliu
„Joga moko, kad, norint pokyčių gyvenime, reikia keisti ne išorinį pasaulį, bet save. Kokybiška transformacija vyksta, kai žmogus prisiima atsakomybę už savo mintis, žodžius, veiksmus ir supranta, kad patiriamų problemų priežasčių ir jų sprendimo būdų reikia ieškoti savyje, o ne aplinkoje. Žinoma, žmogus linkęs rinktis tai, kas yra lengviau ir maloniau, bet tikrasis kelias visada bus sunkus.
Atpažinti, ar eini teisingu – sąmonės grynėjimo – keliu, galima iš to, kad tampi laisvesnis, drąsesnis, kūrybiškesnis, džiaugsmingesnis, sveikesnis žmogus. Tu neatsiskiri nuo aplinkos (neva „aš kitoks, nei jūs“), atvirkščiai – jauti didesnį kontaktą su tave supančia aplinka; geriau jautiesi ir lengviau adaptuojiesi socialinėse aplinkybėse, visuomenėje. Tu gebi neutraliai vertinti situacijas, kuriose esi, atsiribodamas nuo minčių ar jausmų, ir tai padeda vis geriau pamatyti tikrovę bei tikslingai pasikliauti intuicija“, – aiškino pašnekovas.
