Tad kas nulemia tokį aukštą skyrybų procentą, jei tuokiamės iš meilės? Kaip išspręsti santykių krizę ir išsaugoti santuoką?
– Kuo santykių krizė skiriasi nuo įprastų poros konfliktų?
– Pirmiausia, santuokoje žmones gali sieti septyni saitai: vedybos, tikslai, pinigai, namai, vaikai, seksas, emocinis ryšys. Kadangi šiais laikas santuokas kuriame remdamiesi meilės jausmu, jis yra stipriausias sutuoktinių emocinio ryšio aspektas bendro gyvenimo pradžioje.
Galima sakyti, jog ir vėliau santuoka „stovi“ ant emocinio ir seksualinio ryšio. Jei šie saitai pažeidžiami, santykiai pradeda griūti. Kitaip sakant, būseną „neįsivaizduoju gyvenimo be tavęs“ pradeda keisti būsena „nebenoriu tavęs matyti“. Štai pastarosios stiprumas ir nulemia santykių krizę.
Santykių krizė pasireiškia tada, kada žmonės nebenori būti kartu, tačiau negali išsiskirti. Nuo skyrybų juos gali stabdyti vaikai, bendri namai, pinigai ar kitas turtas.
Pavyzdžiui, jei vyras menkina, žemina moterį, jos pagarba ir meilė jam prapuola, ir vietoje to atsiranda panieka, neapykanta. Tai jau santykių krizė. Bet, kaip ir minėjau, jei moteriai yra svarbūs kiti juos siejantys saitai (vaikai, namai, bendras turtas), ji gali kentėti vyro emocinį smurtą prieš ją.
– Kaip įprastai vystosi santykių krizė?
– Jei pora pradeda konfliktuoti, negeba taikiai bendrauti, tuomet po truputį yra pažeidžiamas emocinis ryšys ir sutuoktinius traukiančios jėgos ima nykti. Vietoje jų atsiranda vieną nuo kito stumiančios jėgos.
Vienas iš ankstyvųjų santykių krizės požymių – prapuolęs noras stengtis dėl kito. Jei šiuo atveju nebus sprendžiama problema, ilgainiui šalia sutuoktinių gali atsirasti „trečias“ asmuo. Tada dar labiau stiprėja jėgos, ardančios santykių saitus.
Kitas požymis – dingstanti pagarba. Pagrindinė to priežastis – abiejų noras būti teisiems. Taip yra kai ir vienas, ir kitas partneris nori, kad būtų jo viršus.
Pagarbos nebuvimas lemia tai, jog bendraudami (o tiksliau – kovodami) sutuoktiniai pradeda kelti balsą, priekaištauti, žeminti, menkinti, kaltinti ir visaip kitaip skaudinti vienas kitą. Dėl to tarpusavio santykiuose atsiranda dažni konfliktai, pykčiai, „nekalbadieniai“, nusivylimas, nepasitenkinimas, nesaugumas, nepasitikėjimas, panieka, atšalimas, atitolimas, dingsta seksualiniai santykiai.
Beje, santykiuose atsiradusi panieka yra vienas svarbiausių krizės požymių. Goldmano instituto (JAV) mokslininkai nustatė, jog pastebėjus panieką tarpusavio santykiuose, galima 90 procentų tikslumu prognozuoti skyrybas.
Visgi pabrėžčiau – ar santykiai išliks, priklauso nuo partnerius vienas nuo kito stumiančių ir vienas prie kito traukiančių jėgų pusiausvyros. Jei dominuoja stumiančios jėgos – ilgainiui skyrybos įvyks. Jei stipresnės yra traukiančios jėgos, tikėtina, kad žmonės dar gyvens kartu.
Santykiuose atsiradusi panieka yra vienas svarbiausių krizės požymių.
– Jūs teigiate, kad viena iš nelaimingų santuokų, skyrybų priežasčių yra žmonių nepasiruošimas santykiams. Galbūt išplėstumėte šią mintį?
– Kiek ilgai galėtų gyvuoti įmonė, jei gamintų produkciją, kurios brokas siektų 40 procentų? Manyčiau, keletą mėnesių.
Aukštas skyrybų procentas Lietuvoje rodo tik vieną – santuokos kuriamos žmonių, nepasirengusių bendram gyvenimui.
Meilė – būtina, tačiau nepakankama sąlyga sutuoktiniams būti laimingiems poroje iki gyvenimo pabaigos. Ko gi trūksta? Būtent gebėjimų kurti saugią erdvę poroje.
Dažniausiai žmonės, prieš pradėdami romantinius santykius ar santuoką, nesimoko ir nėra mokomi bendrauti taikiai, spręsti konfliktų abipusio laimėjimo pagrindu, užsitikrinti abipusį seksualinį pasitenkinimą, auginti savarankiškam gyvenimui pasirengusių vaikų, susitarti dėl pajamų ir turtų naudojimo, dėl bendrų šeimos tikslų, vertybių, bendro gyvenimo taisyklių. Tad poroje elgiamasi vienas su kitu taip, kaip išeina. To rezultatas – skyrybos.
– Kaip patartumėte spręsti santykių krizę? Ko reikėtų vengti, siekiant išsaugoti santuoką?
– Santuokos iš meilės garantuoja gerus santykius pradžioje, tačiau negarantuoja laimingos santuokos ilgalaikėje perspektyvoje.
Archimedas sakė: „Duokite man tašką ir apversiu pasaulį.“ Santykiuose šis taškas yra tarpusavio bendravimo momentas.
Kadangi santykiai pirmiausia laikosi emocinio ryšio pagrindu, jį ir reikia stebėti. Jei sutuoktinis su jumis bendrauja taip, kad jums norisi kuo greičiau pasitraukti, reiškia, kad jis bendraudamas jus atstumia. Jei jūs matote, kad sutuoktinis nuo jūsų pasitraukia, reiškia, kad jūs bendraujate netinkamai, atstumiančiai.
Jei toks bendravimas tęsis, vidutiniškai per 13 metų įvyks skyrybos. Tad norint laimingos santuokos, ilgalaikės partnerystės, reikia išmokti su partneriu bendrauti taip, kad jis norėtų prie jūsų prisiglausti.
Santuokos iš meilės garantuoja gerus santykius pradžioje, tačiau negarantuoja laimingos santuokos ilgalaikėje perspektyvoje.
Jei matote, jog antra pusė jus žeidžia, kreipkitės į porų psichologą ir abu mokykitės bendrauti taikiai. Jei antra pusė nesutinka tobulinti savo bendravimo gebėjimų, į santykių specialistą kreipkitės patys.
Paslaptis čia slypi liaudies patarlėje: „Kaip šauksi, taip atsilieps“. Jei jums nepatinka, kaip sutuoktinis kalba su jumis (t.y. kaip atsiliepia), tai pasižiūrėkite į „veidrodį“ – save. Galbūt tai jūs „šaukiate“ taip, kad partneris „atsiliepia“ jus skaudinančiu būdu.
– Kaip atskirti, kada svarbu dėti pastangas ir nepasiduoti siekiant išgyventi santykių krizę, o kada jau galbūt laikas skirtis?
– Jei jūsų širdis yra tiek smarkiai subadyta, supjaustyta, sukandžiota ir jūs matote, kad ir toliau bendraujant esate skaudinami, ir antra pusė nesiruošia keisti bendravimo su jumis būdo, tada reikėtų svarstyti skyrybų klausimą.
Lygiaverčiams, laimingiems santykiams yra būtinas savanoriškas sutikimas gyventi kartu bei geri išlavinti gebėjimai bendrauti tarpusavyje lygiaverčiu pagrindu taip, kad būtų užtikrintas abiejų partnerių saugumas.
