Artimųjų palaikymas, ne patarimai
Psichologė J.Činčikaitė primena, kad skyrybų sunkumai prasideda dar iki pačių skyrybų – juk sprendimas skirtis neatsiranda per sekundę. Anot jos, žmonės ilgą laiką gali būti abejonėse, ir jose būtina išbūti tiek, kiek reikia, kartais vėl ir vėl grįžti prie tų pačių klausimų ir svarstymų. Šalia mūsų esantys žmonės yra itin svarbūs norint įveikti gyvenimo sunkumus, tačiau reikia suprasti, koks palaikymas mums iš tiesų reikalingas ir naudingas.
„Labai svarbu, kad aplink būtų tie žmonės, kurie gali tiesiog būti drauge šiame svarstymų, abejonių kely, kad ir kokios tos abejonės būtų. Deja, dažnai artimieji turi kategorišką nuomonę, koks sprendimas teisingas. Didelė dovana krizės metu yra turėti žmogų, kuris gali pabūti šalia su visomis abejonėmis. Tai leidimas žmogui pačiam svarstyti, o ne gauti kito patarimus, pavyzdžiui, „tu juk jau nusprendei“, „jau visi seniai žinojom, kad tau reikia skirtis“, „taigi net klausimo jau nebegali būti“ ir pan. Tai nepadeda, nes pats žmogus turi savo viduje priimti sprendimą, antraip abejonės nenustos graužusios ir vėliau. Sprendimo procesas turi praeiti natūraliu savo keliu“, – sako centro budinti savanorė.
Tačiau, anot jos, pats žmogus gali atvirai pasakyti savo artimiesiems, kokio palaikymo, pagalbos jam reikia. „Kartais mes baiminamės ir numojame ranka į savo artimus žmones, sakydami, kad jie nesupras, bet tiesus pasakymas: „man reikia, kad su manimi tiesiog pabūtum ir drauge pasvarstytum, priimtum mane besiblaškantį“ gali padėti gauti reikiamą palaikymą. Artimieji gali tai išgirsti, verta pabandyti“, – pataria psichologė.
Užsisklendusiems sunkiau
Žinoma, pasak J.Činčikaitės, ne kiekvienas gali pasisakyti, kad jam sunku – jei visą laiką buvo užsisklendęs, linkęs slėpti jausmus ir emocijas, ir krizės atveju elgsis panašiai – slėps nuo artimųjų savo išgyvenimus. „Tai sueikvoja dar daugiau žmogaus energijos, nes reikia ne tik išgyventi krizę, bet ir vaidinti vaidmenį slepiant, kas vyksta. Tie žmonės, kurie yra labiau linkę dalintis su kitais savo emocijomis, ir krizinėje situacijoje bus linkę atsiskleisti ir parodyti, kad jiems sunku. Taigi turės didesnę tikimybę gauti pagalbą“, – pastebi psichologė.
Kita vertus, psichologė pažymi, jog krizė atveria galimybes keistis mums asmenybiškai, keisti savo elgesio modelius, kad ir, pavyzdžiui, išdrįsti paprašyti palaikymo, psichologinės pagalbos. Anot jos, apskritai skyrybos, kaip ir kitos krizės gyvenime, yra didžiulė galimybė tobulėti – keistis, atrasti, pamatyti savo poreikius, suprasti, kaip norisi iš tiesų gyventi.
Atsijoti draugų nereikėtų
Nors sakoma „draugą nelaimėje pažinsi“, psichologė pataria krizės metu neskubėti nurašyti kai kurių draugų ar šeimos narių. „Žmonės aplink mus yra labai įvairūs ir jie mums reikalingi įvairūs. Taip, gal ne kiekvienas artimasis gali kalbėtis egzistencinėmis ar vertybinėmis temomis, suteikti absoliutų palaikymą, išklausyti, bet mums reikia visokių žmonių, pavyzdžiui, tokių, su kuriais galima tiesiog pasijuokti, pakalbėti apie orą – tiesiog lengvai pabūti“, – sako J.Činčikaitė.
Sunkiu, kriziniu laikotarpiu būtina ypač saugoti save ir nebijoti pasakyti, ko norisi.
O tiems žmonėms, kurie krizės momentu mus gali sužeisti – užkabinti jautrias vietas, psichologė pataria nebijoti atvirai, bet gražiai, draugiškai pasakyti: „Man dabar sunkus laikotarpis, aš noriu truputį atitolti.“
„Sunkiu, kriziniu laikotarpiu būtina ypač saugoti save ir nebijoti pasakyti, ko norisi. Tikrai verta kiek atitolti nuo tų, kurie gali įskaudinti, žeisti. Taip pat reiktų pasaugoti save nuo skaudinančių situacijų, pavyzdžiui, matant laimingą draugo šeimą. Tačiau reikia suprasti, kad amžinai tai tęstis negali. Aštriu krizės laikotarpiu reikia save labiau pasaugoti ir žiūrėti, su kuo norisi bendrauti, tačiau paskui nepamirškime sugrįžti į santykius“, – pažymi krizių įveikimo specialistė.
Vyksta socialinių ryšių inventorizacija
Pasak J.Činčikaitės, skyrybos yra sudėtinga krizė dar tuo, kad dažniausiai skiriamasi ne su vienu žmogumi, o su visa socialinių ryšių sistema – atsiskiria dvi draugų ir artimųjų sistemos.
„Galime turėti artimų žmonių, atėjusių iš partnerio pusės, su kuriais po skyrybų neįmanoma palaikyti tokių pačių glaudžių santykių. Skyrybų atveju artimųjų ratas dar labiau apkarpomas ir tai labai skaudu, vyksta santykių inventorizacija – su kuo galime toliau palaikyti ryšius, su kuo teks atsisveikinti ir tai išgyventi, kas gali mus palaikyti, o su kuo reikia sugebėti neišsiskirti, nors šiuo metu labai sunku bendrauti“, – pastebi psichologė.
Pagalbos prašyti nedrąsu, bet verta
Jei artimoje aplinkoje nėra galinčių tinkamai palaikyti žmonių, pasak jos, visada verta prisiminti, kad palaikyti ir padėti gali psichologas. Nors kartais žmonės gėdijasi kreiptis pagalbos.
„Krizės laikotarpiu žmogus susiduria su itin stipriais, sunkiais jausmais, su kuriais tvarkytis sunku. Pavyzdžiui, skyrybas lydi ne tik netekties, bet ir gėdos bei kaltės jausmai. Tai labai susiję su stereotipais, pavyzdžiui, kad santuoka yra mūsų vertės atspindys – tai yra, jei santuoka griūna, galbūt kažkas su manimi yra negerai. Todėl ir baisu kreiptis pagalbos – baisu išgirsti patvirtinimą. Bet dažniausiai būtent psichologo kabinete ateina suvokimas, kad esame normalūs, kad visi mūsų jausmai kažką reiškia“, – sako J.Činčikaitė.
Anot jos, apskritai skyrybų krizės laikotarpiu žmogui kyla labai stiprūs ir gilūs vertybiškai jausmai, apgalvojami egzistenciniai dalykai, todėl šiame kelyje labai svarbu turėti kažką šalia, su kuo apie tai galima pasikalbėti, išsidiskutuoti, rasti sau atsakymus. „Skyrybos yra tam tikro instituto praradimas – juk augome su nuostata, kad santuoka, šeima yra neatsiejama gyvenimo plano dalis, o staiga tas planas griūna, tad žmogui kyla klausimas, kokia dabar mano vertė visuomenei. Taip pat kyla klausimai dėl savo vyriškumo ar moteriškumo. Apie tai verta kalbėtis“, – sako psichologė.
Jos nuomone, tobulu atveju psichologas galėtų būti palydintis asmuo kiekvienos krizės atveju. Tačiau apskritai psichologinės pagalbos poreikis priklauso nuo to, kaip žmogui pačiam pavyksta tvarkytis su sunkumais, kiek aplink turi palaikančių žmonių. Pasak J.Činčikaitės, psichologas visada pabus drauge abejonėse, pakankamai asmeniškai neįsitraukęs į pačią situaciją palydės žmogų per visus jausmus, padės susigaudyti – tai krizės laikotarpiu padeda judėti į priekį.
Kas labiausiai padeda atsitiesti?
Krizių įveikimo specialistė sako, kad labiausiai po skyrybų grįžti į vėžes padeda savo asmeninio gyvenimo kūrimas.
„Būdami poroje žmonės turėjo bendrą gyvenimą, todėl po skyrybų svarbu susikurti savo gyvenimą. Pomėgiai, karjera, savęs realizacija įtraukia emociškai, suteikia pilnatvės, parodo, kad gyvenimas įmanomas ir atskirai. Tai suteikia tvirtybės, asmeninės vertės jausmo. Juk meilės santykiuose mes su partneriu susiliejame, „aš“ tampa „mes“, ir kai skiriamės, „mes“ griūna, o „aš“ yra pamirštas. Taigi skyrybos yra galimybė pažvelgti į save – koks aš, kokios mano vertybės, poreikiai. Svarbu į tai atsigręžti. Savo pasaulio kūrimas įtraukia, reikalauja energijos, atneša naujų įspūdžių ir tvirtybės. Tada ateina laikas sutikti ir naujus žmones“, – optimistiškai nuteikia psichologė.
Skubėti ar ne į naujus santykius?
Dažnai galima išgirsti patarimą, kad nereiktų skubėti šokti į naujus santykius, bet J.Činčikaitė sako, kad kiekvienas atvejis gali būti labai skirtingas ir vieno atsakymo nėra.
„Natūralu, kad žmogui sunku pakelti po skyrybų atsiradusią tuštumą, tad gali norėtis kuo greičiau ją užpildyti. Šioje situacijoje vertėtų nepamiršti, kad naujas partneris turi savo poreikių, o besiskiriantis žmogus ne visada turi pakankamai resursų juos patenkinti, ir nauja nesėkmė gali dar labiau sužeisti. Tačiau galbūt kai kuriems žmonėms yra ypač svarbūs santykiai, šeima – tai jų pagrindinė vertybė ir gyvenimo prasmė, tad jie vėl nori to neatidėliodami siekti. O gal kartais tiesiog labai netikėtai ir greitai mūsų gyvenime atsiranda naujas mylimas žmogus, kuris tuo pačiu padeda ir ištverti sunkią situaciją“, – teigia psichologė.
Tačiau, pasak jos, nereiktų ir nusiteikti, kad dabar ilgai nebebūsime santykiuose arba dar blogiau – nebenorėsime būti jokiuose meilės santykiuose. „Taip, „susirinkti“ save reikia laiko – juk tai gedulo metas, būtina pykti, ir liūdėti, kol susitaikome su tuo ir pasijuntame tvirti. Labai svarbu, kad tas „poilsis“ neužtruktų per ilgai, kad žmogus nebijotų prisirišimo, megzti naujus santykius. Neiti į santykį – tai nepajusti džiaugsmo. Susitikimas ir išsiskyrimas yra natūralūs gyvenimo svyravimai“, – pažymi psichologė.
Pagalbos vis dažniau kreipiasi ir vyrai
Krizių įveikimo specialistė pastebi: kuo jaunesnė karta, tuo vyrai yra atviresni savo jautrumui. „Jau nebeturime tokios sankirtos tarp lyčių, tai labai džiugina. Kuo toliau, tuo labiau vyrai pripažįsta savo jausmus ir kreipiasi pagalbos į psichologus. Daugiau stereotipų, pavyzdžiui, kaip turi elgtis tikras vyras, turi vyresnės kartos. Bet labai svarbu suvokti, kad užsisklendimas savyje sukelia labai didelę vidinę įtampą“, – sako J.Činčikaitė.
„Krizių įveikimo centro“ savanoriai psichologai teikia psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms. Psichologinių krizių įveikimo specialistai žmones konsultuoja gyvai Vilniuje arba nuotoliniu būdu (per „Messenger“, „Skype“) šešias dienas per savaitę budėjimo valandomis. Pirma konsultacija yra nemokama, kitos septynios – už socialinę kainą, registruotis nereikia. Daugiau informacijos galima rasti krizesiveikimas.lt.
