Antra ir šiuo metu labiau mokslininkų palaikoma hipotezė yra ta, kad vyrų agresyvumas yra stipriai susijęs su jų kūne esančiu hormonu – testosteronu. Šiuo metu dauguma mokslininkų mano, kad tai yra pati svarbiausia priežastis, kodėl vyrai daugiau naudoja fizinę agresiją.
Svarbu tai, kad net kultūrose, kuriuose propaguojamos kitos nuostatos apie agresyvumą ir kur nėra berniukams skirtų agresiją reiškiančių žaislų, vyrai vis tiek dažniau naudoja fizinę agresiją.
Taip pat skaitykite: Išblėso aistra vyrui: galimos priežastys ir problemos sprendimo būdai
Be to yra nustatyta, kad testosterono kiekis organizme yra susijęs su konkuruojančiu ir nusikalstamu elgesiu, t. y. daugiau testosterono turintys vyrai yra linkę labiau konkuruoti. Be to, daugiau testosterono turintys asmenys labiau pasižymi nusikalstamu elgesiu. Amerikoje 92 procentai serijinių žudikų yra vyrai.
Nejau vyrai tokie agresyvus, o moterys – ne? Iš tiesų, fizinį agresyvumą labiau demonstruoja vyrai. Tačiau moterys nenusileidžia savo agresyvumą išreikšdamos nefiziniais būdais, pavyzdžiui, naudodamos žodinę agresiją: šaukimą, įžeidinėjimą, pajuoką ir pan.
Vyrai draugijoje labiausiai nori ką nors veikti kartu
Be to, daugiau testosterono turintys asmenys labiau pasižymi nusikalstamu elgesiu. Amerikoje 92 procentai serijinių žudikų yra vyrai.
Moterys, susitikusios su kitomis moterimis, dažniausiai šnekučiuojasi. Tuo tarpu vyrai, susitikę su vyrais, labiausiai nori ką nors veikti. Juos domina bendros veiklos, bendri „žygiai“. Atkreipkite dėmesį, kad moterys labai dažnai sportuoja vienos, na, arba kartais pasiima kokią draugę, kad būtų smagiau ir kad galėtų sportuojant pasišnekučiuoti.
Vyrai kartais irgi sportuoja vieni. Tačiau, jei sportuoja ne vieni, jie labai dažnai žaidžia komandinius žaidimus: krepšinį, futbolą, kur ne tiek daug to šnekučiavimosi, užtat – jie veikia kartu.
Vyrai neryžtingai kreipiasi psichologinės pagalbos
Atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, jog vyrai dažniau galvoja, kad į juos visuomenė žiūrės neigiamai, jei jie kreipsis pagalbos į psichologą. Todėl, mielos moterys, rodykite, kad priimate savo partnerius su visais silpnumais ir leiskite jiems suprasti, kad būsite laimingesnės, jei jie kreipsis pagalbos ir pasirūpins savimi.
Ir be abejo, mieli vyrai, kreiptis pagalbos nėra silpnumo ženklas. Atvirkščiai, kartais reikia nemažai ryžto ir stiprybės tam, kad pripažintumėte, jog reikalinga pagalba.
Tad jei matote, kad reikia pagalbos, sukaupkite savo ryžtą ir pasirūpinkite savimi tam, jog patys galėtumėte geriau jaustis. O kai geriau jausitės jūs, geriau jausis ir aplink jus esantys žmonės.
Taip pat skaitykite: 20 dalykų, kurie gali išgelbėti jūsų santuoką
Vyrai dažniau nusižudo
Vyrai dažniau nei moterys nusižudo, nes jie yra linkę rečiau kalbėti apie sunkumus ir kreiptis pagalbos, kai jos reikia. Mūsų visuomenėje vis dar gaji nuostata, kad vyrai privalo būti ne tik fiziškai, bet ir emociškai stiprūs. Šiek tiek rečiau girdimi, bet vis dar naudojami pasakymai: „vyrai neverkia“ arba „būk vyras, neverk“.
Dažnai vyrai šią žinutę priima ir stengiasi jokiu būdu neparodyti, kad kartais ir jiems emociškai pernelyg sunku. Žmonės, galvodami apie savižudybę, dažnai aplinkiniams siunčia netiesioginius ženklus, kurie rodo, kad jie apie tai galvoja. Svarbu tai pastebėti ir nebijoti reaguoti į šiuos ženklus.
Labiausiai galima padėti drąsiai kalbant apie niūrias mintis, patiriamus sunkumus, o prireikus, reikia stengtis nukreipti žmogų pas specialistą – psichologą ar psichiatrą.
Beje, nepamirškite, kad yra nemokama „Jaunimo linija“, į kurią galima skambinti visą parą (tel.: 8 800 28888) ir pasikalbėti apie sunkius išgyvenimus.
Jei jūsų artimasis kalba apie savižudybę, kartais gali būti sunku emociškai bendrauti su šiuo žmogumi, gali būti baisu dėl jo sveikatos. Tad nepamirškite ne tik palaikyti galvojantį apie savižudybę, bet pasirūpinti ir savimi – jei reikia, kreipkitės į specialistus, tarkitės, kaip geriausia elgtis esamoje situacijoje.
Parengė psichologė Birutė Kazlauskienė (psichologokonsultacija.eu).
