Daugiau apie santykius galite rasti psichologės Miglės Motiejūnės tinklaraštyje „Sąmoninga šeima“.
Akivaizdu, kad gyventi taip, kaip gyvenome, – nėra įmanoma. Po neištikimybės santykis nebebus toks, kaip buvo, tad teks pažinti vienas kitą iš naujo.
Įprastai po neištikimybės santykiui atsistatyti prireikia nuo pusės metų iki metų. Todėl pokalbių, kuriais vis iš naujo teks spręsti santykio eigą, greičiausiai bus ne vienas.
Tiesa, sunkiausia šį pokalbį pradėti, tad keli klausimai, kuriuos prasminga aptarti kartu:
-
Kaip manai, kodėl įvyko neištikimybė?
-
Kas vyko mūsų santykyje, jog atsirado vietos neištikimybei?
-
Kas nutiko, kad man nesakei apie kitą žmogų?
-
Ar nori toliau gyventi kartu?
-
Ar svarstei apie skyrybas? Ar ėmeisi kokių nors žingsnių, kad pradėtum šį procesą? Ar svarstei gyventi kartu su šiuo žmogumi?
-
Kaip manai, kas turi nutikti mūsų santykyje, kad galėtume tai išgyventi? Ar esi pasiruošęs įdėti pastangų ir kurti šiuos pokyčius santykyje?
-
Kaip toliau tvarkome įprastus kasdienius klausimus? Ar tvarkome buitį mums įprastu būdu, ar reikia pokyčių?
-
Kokie rūpesčio ženklai padėtų santykyje? Ar ir toliau rašome vienas kitam rūpestingas žinutes? Ar miegame kartu? Ar bučiuojamės? Ar mylimės?
-
Ar kitas žmogus žino apie tai, kad esi santykyje? Ar jam pranešei, kad apie šį romaną yra žinoma?
Neabejotina, kad santykyje išaiškėjus neištikimybei sunku kontroliuoti emocijas ir išlaikyti pagarbą kitam. Būtent nekonstruktyvūs pokalbiai ne tik apsunkina sprendimą dėl santykio ateities, bet ir padaro kasdienius, buitinius sprendimus neįveikiamus.
Mokymasis pastebėti kylančias emocijas ir pasitraukti iš pokalbio – ypač svarbus.
Stiprių emocijų paleidimas santykyje retai kada padeda. Priekaištai, įžeidinėjimai ar ironiški pastebėjimai gilina santykyje atsiradusias žaizdas, tad geriau tuo dalytis psichologo konsultacijoje.
Žingsniai, kurie gali padėti nurimti ir išlaikyti pagarbų pokalbį:
1. Pastebėkite kylančias stiprias emocijas:
-
balso tonas darosi garsesnis;
-
atsiranda iracionalių, „karštų minčių“;
-
nebesiklausoma, ką kitas nori pasakyti;
-
susitelkiama tik į savo argumentus;
-
kūno raumenys įsitempia arba virpa;
-
užlieja šalčio arba karščio banga.
2. Įvardykite sau jaučiamus jausmus, nekaltindami kito.
3. Padarykite pokalbyje pertrauką:
-
susitarkite, kuris išeis į kitą kambarį;
-
nuspręskite, kiek laiko truks pertrauka, kada ir kur vėl pratęsite pokalbį.
4. Išnaudokite pertrauką nusiraminti:
-
išeikite pasivaikščioti;
-
nukreipkite mintis į veiklą, pavyzdžiui, namų tvarkymąsi, sportą.
Per pertrauką nederėtų:
-
mintyse kartoti arba kurti naujų argumentų, kurie padėtų „laimėti“ ginčą;
-
žaloti save arba kitus, pavyzdžiui, vartoti alkoholį.
5. Po pertraukos grįžkite į pokalbį:
-
jeigu emocijos darosi sunkiai valdomos, sutarkite kitą dieną pokalbiui.
Nutraukti pokalbį gali būti sunku, jeigu turėsite nuostatą, jog privalu išsakyti savo mintis, kad kitas suprastų savo kaltę arba nes reikalingas skubus atsakymas.
Vieninteliai klausimai, kurie yra skubūs – mirties ir gyvybės, kiti gali būti atidėti arba atrastas laikinas sprendimas.
Straipsnis parengtas naudojantis Baucom, D. H., Snyder, D. K., & Gordon, K. C. (2011). „Helping couples get past the affair: A clinician's guide“.
