Negali būti poroje absoliučiai lygių teisių, nes sprendimai bus paviršutiniški, niekas neprisiims atsakomybės. Taip, bus pagarba, pasitikėjimas, girdėjimas vienas kito, bet mes, vyrai, esame paprastesni: kuo paprasčiau, tuo geriau.
„Negali būti poroje absoliučiai lygių teisių, nes sprendimai bus paviršutiniški, niekas neprisiims atsakomybės. Taip, bus pagarba, pasitikėjimas, girdėjimas vienas kito, bet mes, vyrai, esame paprastesni: kuo paprasčiau, tuo geriau. Aiškumas mums atsiranda, kai yra aiškiai dominuojanti pozicija. Pavyzdžiui, aš esu šeimos galva ir, žinoma, pasitaręs su tavimi, sprendimus priimu pats. Jokios lygybės čia negali būti. Galimas ir atvirkščias variantas – aš uždirbu pinigus, o tu, mieloji, vadovauk paradui, rūpinkis namais, aš tavimi visiškai pasitikiu. Retsykiais aš įkišiu trigrašį, bet tu nekreipk dėmesio, daryk, kaip tau reikia.
Lygios teisės poroje anksčiau ar vėliau vyrus pradeda vesti iš proto. Beje, vyrai jaučiasi užsitarnavę savo teisę drybsoti vakare ant fotelio ar kažkur išeiti su draugais. Tai susiję su globaliais dalykais, nes vyrai paprastai mąsto globaliai: paprasta vyro logika – man paprasta užsidirbti bonusą atnešus didelę puokštę rožių, tarkime, penkiolika. Už tai gaunu penkis šimtus taškų ir jau pusę metų iš esmės galiu nieko neveikti.
Arba jeigu aš uždirbu pinigus, nejaugi neturiu teisės nusigerti penktadienį vakare? Ko tu dar iš manęs nori? Vyras pats nesusiprotės, kad moteriai daug maloniau gauti penkiolika kartų po rožę nei penkiolika rožių vieną kartą, kad viena rožė ir penkiolika įvertinamos tuo pačiu balų skaičiumi.
Tačiau mes, vyrai, esame didvyriai, mums rūpi didingi dalykai – nuveikti ką nors didinga, pavyzdžiui, užmušti drakoną. Moteriai tai atrodo visiški niekai. Kol vyras ruošiasi į kovą su drakonu, moteriai reikia marškinius išlyginti, nublizginti kalaviją, pamaitinti vyrą, paruošti drakoną, kad jis nepabėgtų, paruošti mūšio lauką, priminti vyrui apie susitikimo su drakonu vietą ir laiką, atvesti žirgą, padėti vyrui ant jo užlipti, išlydėti, palinkėti sėkmės, kai vyras grįžta – sutikti jį, nurengti, išprausti, pamaitinti pavargusį, sutvarkyti mūšio vietą, parašyti ataskaitą, kaip vyras nukovė drakoną. Vyras niekada nepripažins, kad šie aplinkiniai dalykai ne mažiau svarbūs, kaip nukauti drakoną, jam tai atrodo niekai“, – pasakojo A. Kaluginas.
Užstrigę pusantrų metų vaiko amžiuje
Įdomu, kad vyrai nemėgsta, kai su jais tiesiogiai elgiamasi kaip su vaikais, nors iš tiesų nori dėmesio tiek daug, kad moteris net neįsivaizduoja.
Pranešėjo teigimu, vyrų infantilumas yra beribis, jie visada lieka vaikai, todėl gali elgtis impulsyviai, palikti šeimą ir eiti kariauti, o žmona esą tegu tvarkosi, kaip nori. Su vaikiškumu susijęs ir jų dažnas įžeidumas. Antra tendencija – demonstratyvumas. Jiems labai svarbu susirinkti pagyrimus net už paprasčiausią veiksmą. Įdomu, kad vyrai nemėgsta, kai su jais tiesiogiai elgiamasi kaip su vaikais, nors iš tiesų nori dėmesio tiek daug, kad moteris net neįsivaizduoja.
Taip pat skaitykite: Šeimos pedagogas Albinas Pugevičius: „Vyrų išgyvenimo sąlyga – šeima ir laiminga moteris“
Psichoterapeuto, knygos apie moterų ir vyrų psichologinius kompleksus „Complexus Amoris“ autoriaus, įsitikinimu, vyrai gyvena pagal infantilią pusantrų metų vaiko formulę – aš žinau, ko noriu, ir tai gaunu. Tai vyrų idealas. Deja, realybė yra sudėtingesnė, todėl vyrai priversti gyventi pagal formulę – aš negaunu, ko noriu, arba gaunu ne tai, ko noriu. Ir tai baisiausia, kas gali būti.
„Todėl labai dažnai vyrai slepiasi už žodelio „nieko“. Ką tu veiki? Nieko. Kas atsitiko darbe? Nieko. Ar mes kur nors eisime? Nežinau. Taip jie jaučiasi komfortiškai. Kaip priversti vyrą išeiti iš šios komforto zonos? Tai beveik misija neįmanoma, savo noru jis niekada iš jos nepasitrauks, nebent panaudosite gudrybę – viską pateiksite taip, kad jis suprastų, kad ten bus dar geriau. Tik tuomet jis sutiks vieną komforto zoną pakeisti kita. Taigi vyrą paveikti galima tik manipuliacijomis. Jei jį pulsite, taip pat susidursite su puolimu arba gynyba, pavyzdžiui, visą savaitgalį jis praleis su buteliu“, – pasakojo A. Kaluginas.
