Šventės be žmogaus būti negali
Kaip teigia psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis, visada turi būti kažkas, kas švenčia. Taigi be žmogaus jokia šventė yra neįsivaizduojama ir nevyksta.
„Šventė egzistuoja ne išorėje, ne kažkur parašytuose ar pastatytuose dalykuose, šventė egzistuoja mumyse, kiekviename iš mūsų. O tai, kad kiekvienas iš mūsų šventes ir jų metu patiriamus pokyčius išgyvename asmeniškai, nulemia tai, kad jos yra subjektyvios“, – sako E.Laurinaitis.
Švenčių ritualai mažina nerimą
Prisimindami įvairias šventes, mes galime pasakyti, kad yra tam tikrų nerašytų, sutartinių dalykų, kuriuos mes nekvestionuodami atliekame. Gimimo dienos metu dovanojame dovanas, teikiame gėles, dainuojame „Ilgiausių metų“, sakome tostus. O kiek dar ritualų yra vestuvių, laidotuvių, valstybinių švenčių minėjimų ceremonijose? Kodėl šie ritualai mums reikalingi?
Profesorius E.Laurinaitis pastebi, kad ritualai yra skirti sumažinti nerimą. Ne vienam gali kilti klausimas – o kodėl ir kaip švenčių metu mums kyla nerimas? Čia psichoterapeutas turi paprastą atsakymą: „Kiekviena šventė žymi permainą, jos metu kažkas keičiasi. O kai kas nors keičiasi, mes nežinome, kuo tai baigsis, kas iš to bus. Ši nežinia, kad ir kokia maža ji bebūtų, kelia mums nerimą. Bet koks pokytis kelia nerimą dėl nežinomybės, negalėjimo apskaičiuoti, kas bus toliau“.
E.Laurinaitis taip pat priduria, kad žmonija visos evoliucijos metu, norėdama susitvarkyti su šiuo nerimu, kūrė ritualus. „Tokie pokyčiai, kaip pavyzdžiui, gimimas, santuoka, paskutinis patepimas tikrai ryškiai keičia mūsų gyvenimą. Ir jie visi yra ritualizuoti“, – pasakoja profesorius.
Ritualai keičiasi
Ritualai buvo kuriami per amžius. Tiek kolektyviai – įvairioms amžinoms situacijoms, tiek asmeniškai, individualiai – kad kiekvienas galėtų sumažinti savo nerimą. Negana to, kaip priduria E.Laurinaitis, būtina suprasti, kad ritualai niekada nebus vienodi, jie keisis, bet svarbiausia jų funkcija išliks – jie duos mums ramybės ir pasitikėjimo ateitimi.
Pašnekovas taip pat priduria: „Bet koks pokytis yra palydimas mūsų švenčių tradicijų, ritualų ar netgi inovacijų. Nei viena šventė nelieka savo grynu tradiciniu pavidalu. Ji keičiasi, pradeda atitikti šio laikmečio, šios kartos ar netgi konkretaus žmogaus poreikius, norus ir jam duoda tai, ko jis ieško šventėje“.
Bet koks pokytis yra palydimas mūsų švenčių tradicijų, ritualų ar netgi inovacijų.
Kodėl šventes lydi alkoholis?
Paklaustas, kodėl švenčių metu yra svaiginamasi ir kodėl alkoholis tampa švenčių ritualo dalimi, profesorius teigia, kad tokiu savo elgesiu mes smegenis apnuodijame ir norime slopinti nerimą.
„Alkoholis yra nuodas mūsų smegenų žievei. Užtenka visai mažo kiekio ir nerimas apsiblausia, pasidaro nebe toks aštrus, mums lengviau. Alkoholis ir narkotinės medžiagos yra bandymas gyvenimą pasilengvinti, kad būtų ne taip baisu. Tačiau tai indikuoja kitą problemą – tėvai neparuošia vaikų gyventi“.
Savo atsakymą profesorius baigia mėgstama kinų patarle, kurią, jo manymu, įskiepyti kiekvienam vaikui turėtų visi tėvai: „Viešpatie, duok man jėgų padaryti, ką galiu, duok man proto nedaryti, ko negaliu, ir duok man išminties atskirti vieną nuo kito“.
Didžiausią pokytį patyrė po santuokos
O koks gyvenimo įvykis ir kokia šventė labiausiai pakeitė patį profesorių? Į šį klausimą jis atsako greitai – santuoka. „Iš jaunuolio aš tapau vyru, pasikeitė mano statusas, mes susilaukėme vaikų. Žinoma, kad santuoka yra tas įvykis, ta šventė, kuri pakeitė viską, mane – taip pat. Tuo metu aš tikrai nežinojau, koks būsiu, ir nerimo buvo tikrai daug. Bet įvairūs ritualai padėjo su šiuo nerimu susitvarkyti. Net ir prie senos Volgos pririštos tuščios konservų skardinės, skambėjusios važiuojant, mažino nerimą ir buvo linksma!”.
Iš jaunuolio aš tapau vyru, pasikeitė mano statusas, mes susilaukėme vaikų.
Parodoje - mūsų visų šventės
Švenčių ir jų ritualų temą, svarbą mūsų gyvenime analizuoja jau kurį laiką MO muziejuje veikianti paroda „Permainų šventė“. Jos organizatoriai teigia, kad paroda „Permainų šventė“ yra pirmasis bandymas Lietuvoje į šventę pažvelgti taip plačiai – ką, kaip ir kodėl šventėme bei švenčiame ir kaip tai fiksuojama fotografijoje. Daugiau apie parodą informacijos rasite ČIA.
