01 06

Psichoterapeutė atskleidė, dėl kokių priežasčių meluoja moterys ir vyrai, kurie tai daro dažniau, o kurie – geriau

Dauguma mūsų nuo pat mažens girdėdavome pamokymus, kad meluoti yra negražu. Mus nuolat lydėdavo sparnuoti posakiai, tokie kaip „melagis melavo, per tiltą važiavo, tiltelis nugriuvo, melagis įgriuvo“, „melo kojos trumpos“ ir panašūs. Jei vaikystėje pagaudavo meluojant, tai neretai ir bausmės sulaukdavome ar bent jau rimtą moralą tekdavo išklausyti. Jei užaugame sakydami tiesą, dažnai to tikimės ir iš kitų žmonių. Tačiau laikui bėgant pamatome, kad kitiems melas nėra toks baisus ir nepriimtinas, kad jie melu siekia rezultatų ir sėkmės moksle, darbe, politikoje, santykiuose.
Pora
Pora / Shutterstock nuotr.

Kad suprastume, kaip atpažinti melą, turime žinoti, kad melu laikomas sąmoningas veiksmas, kuriuo vienas žmogus klaidina kitą, be išankstinio perspėjimo apie savo tikslus ir be aukos prašymo neatskleisti tiesos.

Meluojantis žmogus visada renkasi pats – meluoti ar sakyti tiesą. Meluoti galima nutylint, nepasakant tiesos arba iškraipant informaciją.

Iškraipydamas žmogus daro papildomus sąmoningus veiksmus: jis ne tik nutyli tiesą, bet vietoje jos melagingą informaciją pateikia kaip tiesą. Dar vienas iškraipymo būdas – kai sakoma pusiau tiesa arba dalis tiesos, o kita dalis sukuriama melaginga. Šitas variantas – vienas populiariausių šiuolaikinėje žiniasklaidoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis