Kokie sunkumai kyla naudojantis socialiniais tinklais, mokantis nuotoliniu būdu bei kaip spręsti šiuos iššūkius pasakoja gydytojas psichoterapeutas, lektorius Dainius Jakučionis.
Socialiniai tinklai gali sukelti įtampą ir nerimą
Ekspertas sako, kad pagal tai, kaip vartotojai naudojasi socialiniais tinklais, juos galima skirstyti į dvi grupes: pasyvius stebėtojus ir aktyvius kūrėjus.
Pirmajai kategorijai didžiausią grėsmę kelia noras lyginti save su kitais. Taip pat gali atsirasti „ko nors praleidimo“ baimė, kuri pasireiškia įtampa ar nerimu.
Antrosios kategorijos vartotojai, dalindamiesi tam tikru turiniu, turi lūkestį gauti pasitenkinimą savo darbu, tačiau laukiamo patiktukų skaičiaus nesurinkimas, komentaruose išreikšta kritika ar net patyčios gali sukelti skaudžius išgyvenimus. Noras pasiekti geriausią rezultatą, sulaukti pagyrų gali sukelti perfekcionizmo apraiškas, kurios vėlgi kelia įtampą ir nerimą.
Interneto vartojimas labiausiai veikia jaunesnio amžiaus žmones, todėl tiek tėvai, tiek mokytojai turėtų stebėti vaiko elgesį ir pastebėjus neigiamą pokytį pasikviesti vaiką pokalbiui.
Siūlau apmąstyti, ką veikiame internete, ar tai nėra bandymas nuslopinti nemalonius jausmus.
„Mokytojai turėtų kelti diskusijas, kurių metu mokiniai galėtų atsakyti į tokius klausimus, kaip: kas yra savivertė, už ką turėčiau būti vertinamas, kokios yra mano vertybės, kokius jausmus patiriu virtualioje erdvėje?
Tėvams patariu nuo mažens stebėti, kaip jų vaikai naudojasi naujosiomis technologijomis, ką jie veikia internete ir, svarbiausia, palaikyti glaudų tarpusavio ryšį. Pokalbio metu verta paklausti, ką vaikas mano apie virtualią erdvę, ką jis ten veikia, pasiteirauti, ar nėra iškilusių problemų? Apie virtualios realybės keliamas problemas ir sprendimo būdus plačiau kalbėsiu ISM universiteto virtualioje konferencijoje“, ‒ sako D.Jakučionis.
Kalbėdamas apie tai, kaip patys vaikai-paaugliai ar net suaugusieji galėtų sau padėti, gydytojas psichoterapeutas pastebi, kad reikalinga savistaba ir bandymas įsivertinti esamą situaciją.
„Siūlau apmąstyti, ką veikiame internete, ar tai nėra bandymas nuslopinti nemalonius jausmus. Reikėtų atkreipti dėmesį į miego kokybę, ar ji nėra pakitusi. Nors tai sunku, bet vertėtų apgalvoti, ir ko norima ateityje.
Atsakymų ieškojimas į šiuos ir panašius klausimus padeda atrasti būdus, kaip geriau galima savimi pasirūpinti ir ugdyti tam tikrus įpročius“, ‒ sako D.Jakučionis.
Dėmesio išlaikymas ‒ vienas pagrindinių nuotolinio mokymo keliamų iššūkių
Anot D.Jakučionio, įtampą ir nerimą vaikui kelia ne tik socialiniai tinklai, tačiau ir nuotolinis mokymas. Ypač tiems mokiniams, kurie dar iki pandemijos, mokydamiesi mokykloje gyvai, turėjo mokymosi sunkumų. Nuotolinis mokymasis atnešė papildomų iššūkių.
Nuolatinis žiūrėjimas į ekraną kelia koncentracijos išlaikymo iššūkius, susiduriama su problema, kai mokiniai nusprendžia užsiimti kita, galbūt malonesne veikla pamokų metu.
„Atkreipkime dėmesį, kiek laiko mokinys per dieną praleidžia prie kompiuterio dalyvaudamas pamokose, ruošdamas namų darbus, o vėliau ir leisdamas laisvalaikį. Tai prilygsta suaugusio žmogaus praleidžiamam laikui prie kompiuterio, dėl to natūralu, kad kyla dėmesio išlaikymo sunkumų“, ‒ teigia D.Jakučionis.
Lektorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad virtualus bendravimas skiriasi nuo gyvo bendravimo. Jo teigimu, drovesni vaikai virtualioje aplinkoje kartais bijo klausti iškilusių klausimų, atsakinėti arba parodyti, kad ko nors nesupranta, tad šiuo atveju mokytojas turi vaikui sukurti saugią aplinką, padėti jam jaustis jaukiai, parodyti dėmesį, klausti.
Virtualioje realybėje – neišnaudotos galimybės
Birutė Ruplytė, ISM Executive School mokymo programų vadovė, psichologė teigia, kad nors virtuali erdvė kelia tam tikras problemas, tačiau ji taip pat atveria ir daug galimybių. Pagrindinės iš jų ‒ prieiga prie mokymosi medžiagos, erdvė saviraiškai ir komunikacijai.
„Virtuali aplinka suteikia daug galimybių. Internete galima leisti laisvalaikį – kurti, žaisti žaidimus, juos aptarinėti ir t.t. Virtuali realybė leidžia palaikyti socialinį ryšį – mokiniai, kurie galbūt gyvena toli vienas nuo kito arba kurie tiesiog yra drovesni ir nedrįsta bendrauti gyvai, gali sėkmingai tai daryti nuotoliniu būdu. Internetas atvėrė galimybes mokytis ir sužinoti įvairių dalykų.
Šiandien, kaip niekada anksčiau turime platų priėjimą prie informacijos, per trumpą laiką galime surasti praktiškai visą reikalingą medžiagą. Tuo pačiu visa tai modernaus pasaulio paradoksas – informacijos prieinamumas didina neapibrėžtumą, kuo galima pasitikėti ir kuo patikėti.
Todėl renkantis, kuo patikėti, labai rekomenduoju pasitelkti kritinį mąstymą, aiškintis, kuo remiantis autorius argumentuoja vieną ar kitą teiginį, susirinkti medžiagą apie patį autorių, svetainės valdytoją ir pan.“, ‒ sako B.Ruplytė, kuri kviečia daugiau patarimų šia tema išgirsti sausio 30 d. ISM nuotolinėje konferencijoje „ISM Insider. Planet Online“.
