Pravedusi trumpą mankštelę ir leidusi auditorijai atsipalaiduoti, ji pastebėjo, kad tokia perfekcionistų realybė: nuolat įsitempus, o dar su aukštais kulniukais! R.Girdvainė prisipažino, kad ne kartą darbo pokalbyje kaip savo neigiamą savybę įvardindavo perfekcionizmą, nes žinojo – tikrai gaus darbą. Ji keldavo sau aukščiausius tikslus, tačiau vieną dieną jos vadovas pasikvietė ir pranešė: „Raminta, nieko asmeniška, bet mums tavęs nebereikia“.
Lektorė prisipažino, kad tuomet sugriuvo jos perfekcionistinis pasaulis. Jautėsi prastai dėl to, ką pagalvos aplinkiniai, kai ją tiesiog atleido. „Jaučiausi kaip su dėme ant kaktos“, – atviravo R.Girdvainė.
Tuomet ji kaip tik nusprendė sukti į naują veiklą – mokymus, koučingą. „Aš pradedu koučingą ir noriu būti tarp geriausių, bet per dieną tokia netapsi. Kaip, manote, sekėsi? Labai viskas strigo. Po koučingo egzamino keturis mėnesius negalėjau vesti mokymų, nes mane pakritikavo. Bet galiausiai supratau, kad gauti pastabų yra normalu“, – teigė ji.
Neįmanoma įgyti įgūdžių neklystant. Kai ji leido sau klysti ir veikti, viskas tuomet pasikeitė.
Lektorė pripažino, kad tuomet aiškiai suprato, kad tobulumas neegzistuoja, bet žmonės jo siekia – nori visko šimtu procentų ir nori padaryti tiek, kiek gali padaryti dešimt asmenų.
„Mūsų tėra vienas žmogus ir negalim padaryti už dešimt. Be to, klaidinga manyti, kad jei aš save atiduodu karjerai, tai galima padalinti savo laiką šeimai, sveikatai ir kitiems. To laiko pastarosioms sritims jau nelieka. Ir galiausiai paklauskite savęs, ar iš tiesų norite taip dalinti laiką?“ – sakė ji.
R.Girdvainės teigimu, svarbu fiksuoti savo pasiekimus. „Perfekcionistai nesidžiaugia, kol nepasiekia galutinio taško. Bet gyvenimas vyksta čia ir dabar. Rekomenduoju kiekvieną dieną užsirašyti ką šiandien padarėte. Perfekcionistai pamiršta kiek daug per gyvenimą gero jie padarę“, – teigė lektorė.
Tuomet, anot jos, žvelgdami į kitus žmones matysite kažką gera. Ji davė užduotį auditorijai – su šalia sėdinčiu žmogumi apsikeisti komplimentais, o tuomet sekė kita užduotis – kiekvienam apie save sakyti gerus dalykus.
Kitas svarbus klausimas – kaip galite savimi pasirūpinti? Juk dideli dalykai daromi siekiant meilės.
„Prisimenu, prieš metus skambina mano mama ir sako, kad rado mokykliniuose sąsiuviniuose ilgiausią mano svajonių jaunikio aprašymą. Kaip jums atrodo, kaip man sekėsi mokykloje su vaikinais, kai turėjau tokį sąrašą? Atsiribojau siena ir nieko neprisileidau. Šiandien esu dėkinga savo vyrui, kuris prisijaukino perfekcionistę, jis parodė kiek daug tobulumo kitame žmoguje. Su juo supratau, koks tobulas kitas žmogus, net turėdamas trūkumų. Jis parodė, kad mane galima mylėti netobulą“, – kalbėjo ji.
Supratau su juo, koks tobulas kitas žmogus, net turėdamas trūkumų. Jis parodė, kad mane galima mylėti netobulą.
Nepaisant didelių kalnų, į kuriuos norisi užkopti, jai šiandien svarbiausia tiesiog save mylėti - už nieką, už tai, kad ji yra.
„Nes savaime esame vertingi ir nereikia tam jokių įrodymų. Mažiau vertinkite ir teiskite save bei kitus. Leiskite sau netobulumą“, – paragino R.Girdvainė.
