Saugumas prasideda nuo pokalbių
Informacijos amžiuje, atrodo, neturėtų trūkti žinių apie saugų seksualinį gyvenimą. Visgi, BENU vaistininkės Audronės Levickienės teigimu, informacijos stoką dažnai lemia žmonių kuklumas – net užsukus į vaistinę gėdijamasi klausti, konsultuotis.
Visgi skubioji kontracepcija gali sutrikdyti menstruacijų ciklą, tad ją vartoti reikėtų tik išskirtiniais atvejais.
„Jaunimas dominančią informaciją randa internete, be to, mažiau baiminasi apie tai kalbėti. Kitaip vyresniems žmonėms, patyrusiems senąją „auklėjimo mokyklą“. Neretai jie mano, kad kalbėti apie saugų seksą yra tabu, nepadoru, kažkas blogo. Visgi norėčiau priminti, kad vaistininkams tai – darbo dalis. Todėl ir lankytojus raginame nesikuklinti – tai normalus dalykas“, – drąsina vaistininkė.
Saugių lytinių santykių tema ypač aktuali auginantiems bręstančias atžalas. Pasak Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistės Jūratės Jackytės, pokalbiai apie saugius santykius – labai svarbi auklėjimo dalis.
„Vaikai, supratę, kad tėvai nuoširdžiai dalijasi informacija, lytinių santykių temos nelaikys paslaptimi ir, kilus klausimams, nesivaržys. Svarbiausia, kad tėvai papasakotų ne tik apie fiziologinius pokyčius, iš vaikystės pereinant į paauglystę, bet ir apie tai, kad santykiai yra daugiau nei tik lytinis aktas. Tai – meilė, pagarba, bendravimas, rūpinimasis kitu.
Būtina pakalbėti ir apie apsaugos priemones, padėsiančias išvengti nepageidaujamo nėštumo ir lytiškai plintančių ligų. Pasistenkite, kad šie pokalbiai būtų atviri ir suteiktų kuo daugiau žinių“, – pataria specialistė.
Sergamumas – didžiausias tarp 24–35 m. gyventojų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyr. specialistės Aurelijos Reginos Sketerskytės teigimu, pagrindinės infekcijos, kuriomis užsikrečiama lytinių santykių metu, yra sifilis, gonorėja, chlamidiozė, ŽIV infekcija, virusinis hepatitas B, žmogaus papilomos virusinė infekcija (ŽPV), lytinių organų pūslelinės (herpes) infekcija, trichomonozė, taip pat – niežai ir utelės.
„Dauguma lytiškai plintančių ligų yra pagydomos, tačiau esama itin pavojingų šių virusų sukeliamų infekcijų: ŽIV, genitalijų karpos ir pūslelinė. Šie susirgimai – lėtiniai ir, deja, nepagydomi. Galima tik kontroliuoti jų eigą“, – sako A.R.Sketerskytė.
Pasak specialistės, Lietuvoje iki šių metų birželio užfiksuota net 70 naujai diagnozuotų ŽIV/AIDS nešiotojų (per 2016 metus – 136 nešiotojai).
„Skaičiai nežymiai auga, juos stabilizuoti pavyksta tam tikrose rizikos grupėse, pavyzdžiui, tarp narkotines medžiagas vartojančių asmenų. Daugiausia šios ligos atvejų diagnozuojama Lietuvos didmiesčiuose, nes čia linkusios telktis rizikingo elgesio asmenų grupės. Liga vis dažniau užsikrečia jauni žmonės, kuriems pasiūloma ar patiems norisi išbandyti ką nors nauja.
Apskritai, sergamumas visomis lytiškai plintančiomis ligomis yra didžiausias 24–35 metų amžiaus grupėje. Tai ir tinkamo švietimo, ir atsakomybės stokos pasekmė“, – situaciją komentuoja A. R. Sketerskytė.
Kontraceptinės priemonės: kurią rinktis?
Norint tinkamu laiku sulaukti šeimos pagausėjimo ir, juolab, išvengti pavojingų lytiškai plintančių ligų, būtina iš anksto pasirūpinti kontraceptinėmis priemonėmis. A.Levickienės teigimu, pradėti reikėtų nuo kelių kriterijų: sveikatos būklės įvertinimo, turimų partnerių skaičiaus ir lytinių santykių dažnumo.
Renkantis ilgalaikę kontracepciją, būtina ginekologo konsultacija.
„Esant tam tikriems sutrikimams, pavyzdžiui, išsiplėtusioms venoms, sutrikus kraujotakai, reikia itin atidžiai rinktis geriamąją kontracepciją. Be to, kontraceptinės tabletės apsaugo tik nuo nėštumo, jos nepadės išvengti lytiškai plintančių ligų, todėl, turint ne vieną partnerį, verčiau rinktis prezervatyvus. Ir, atvirkščiai – jei nesiskundžiate atitinkamomis sveikatos problemomis, turite tik vieną partnerį, dažnus lytinius santykius, geriamoji kontracepcija gali būti tinkamas pasirinkimas“, – pastebi A.Levickienė.
Ilgalaikė kontracepcija neapsiriboja vien tabletėmis. „Šiuo metu moterys gali rinktis kontraceptinius žiedus, pleistrus ar spirales. Tai – išsigelbėjimas tuo atveju, jei būtinybė kasdien išgerti tabletę sukelia per daug streso. Pleistrą užtenka keisti kartą per savaitę, žiedą – kartą per mėnesį, o spiralę – dar rečiau. Būti su ja moteris gali ir ištisus metus. Tiesa, renkantis ilgalaikę kontracepciją, būtina ginekologo konsultacija. Jis atliks hormoninius tyrimus, įvertins sveikatos būklę ir paskirs jums tinkamiausią variantą“, – sako A.Levickienė.
Barjerinė ir cheminė kontracepcija – prezervatyvai, makšties žvakutės ar kremai, specialistės teigimu, yra gera išeitis tiems, kurie neturi dažnų lytinių santykių, pastovaus partnerio ar dėl tam tikrų ligų negali rinktis ilgalaikės kontracepcijos.
„Visgi ir naudojant šias kontracepcijos priemones, reikėtų įvertinti savo sveikatos būklę. Itin alergiškiems žmonėms patarčiau rinktis bekvapes priemones, taip pat stebėti, ar nealergizuoja tradiciniai prezervatyvai. Pajutus sudirgimą, verčiau naudoti prezervatyvus be latekso, mat kartais kyla alerginių reakcijų šiai medžiagai“, – pataria A.Levickienė.
Skubioji kontracepcija
Tuo atveju, jei nesuveikė naudojama kontracepcijos priemonė (pvz., plyšo prezervatyvas) arba apie ją pamiršote, reikėtų pasikliauti ne sėkme, o racionaliais sprendimais.
„Skubioji kontracepcija gali tapti priemone, padėsiančia išvengti nepageidaujamo nėštumo. Šie medikamentai neleidžia įvykti apvaisinimui arba atitolina ovuliaciją. Jie nenutraukia nėštumo ar – juolab – nesukelia nevaisingumo. Visgi skubioji kontracepcija gali sutrikdyti menstruacijų ciklą, tad ją vartoti reikėtų tik išskirtiniais atvejais. Praėjus 2 savaitėms po tabletės vartojimo, rekomenduojama atlikti nėštumo testą, kad įsitikintumėte, ar nepastojote“, – pataria vaistininkė ir primena, kad ši priemonė nepadės išvengti LPI. Todėl, kilus įtarimui, reikėtų pasitikrinti, ar neužsikrėtėte kuria nors iš lytiškai plintančių ligų.
