Deja, vis dar opi, savižudybių problema yra kartu ir šių iššūkių, su kuriais šiandien susiduria mūsų visuomenė, atspindys. Savižudybių prevencija yra viena sudėtingiausių visuomenės sveikatos problemų, kurios sprendimas reikalauja plataus ir koordinuoto požiūrio.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, efektyviai prevencijai būtina išsami, daugelį sektorių apimanti strategija, kuri būtų nuolat vertinama ir tobulinama. Tokie pavyzdžiai kaip Slovėnija, kur per du dešimtmečius savižudybių skaičius sumažėjo 30 proc., rodo, kad tinkamai suplanuota ir vykdoma strategija gali pasiekti reikšmingų rezultatų.
Lietuvos patirtis rodo, kad nepaisant pavienių pažangų, efektyvi prevencijos sistema vis dar susiduria su nemažai iššūkių.
Lietuvos patirtis rodo, kad nepaisant pavienių pažangų, efektyvi prevencijos sistema vis dar susiduria su nemažai iššūkių. Taip, iš dalies, yra todėl, kad efektyvi savižudybių prevencija apima labai platų veiksmų spektrą: nuo visuomenės švietimo ir specialistų mokymų iki pagalbos krizėje esantiems žmonėms.
Savižudybių prevencija yra neatsiejama nuo psichikos sveikatos gerinimo. Psichikos sveikata vis dar išlieka tabu daugelyje bendruomenių mūsų šalyje, todėl daugelis žmonių bijo ieškoti pagalbos dėl stigmos.
Visuomenės švietimas, atviras dialogas ir bendruomenės palaikymas yra pagrindinės priemonės kovojant su stigma ir skatinant pagalbos ieškojimą. Todėl vis dar itin svarbu priminti tiek sau tiek aplinkiniams apie tai, kodėl svarbu kalbėti apie psichikos sveikatą ir savižudybių prevenciją.
T. Knabikas pasakoja, kad mūsų visuomenė atviro, konstuktyvaus kalbėjimo apie psichikos sveikatą ir savižudybių prevenciją kontekste vis dar susiduria su nemažai iššūkių.
Žmonės bijo arba gėdijasi kalbėti apie savo emocinius sunkumus, nes baiminasi būti nesuprasti ir atstumti.
„Vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad psichikos sveikatos problemos vis dar stigmatizuojamos. Žmonės bijo arba gėdijasi kalbėti apie savo emocinius sunkumus, nes baiminasi būti nesuprasti ir atstumti.
Glaudžiai susijusi problema – nepakankamas visuomenės informuotumas psichikos sveikatos ir savižudybių prevencijos temomis, palaikantis įvairias klaidingas nuostatas ir mitus, pavyzdžiui, kad kalbėjimas apie savižudybę gali ją išprovokuoti arba kad kalbantieji apie savižudybę tik ieško dėmesio.
Stigma ir informacijos stoka kuria aplinką, kurioje žmonės dalintis apie emocinius sunkumus vengia arba nežino, kaip apie tai kalbėtis“, – pasakoja specialistas.
Šią vasarą „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad trečdalis suaugusiųjų Lietuvos gyventojų mano, jog savižudybės krizę išgyvenantys žmonės nesikreipia pagalbos, nes bijo būti nesuprasti arba apkaltinti netinkamu elgesiu. Be to, 29 proc. apklaustųjų nurodė, kad mano, jog žmonės nesikreipia pagalbos, nes neturi artimų žmonių, su kuriais galėtų pasikalbėti apie savo problemas. Tai, kad dauguma žmonių, patiriantys psichikos sveikatos sunkumų, gali jaustis izoliuoti, atskleidžia ir kiti tyrimai.
Apklausa taip pat atskleidė, kad daug žmonių, ypač mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse, vis dar bijo kreiptis pagalbos dėl baimės būti nesuprasti. Baimė būti nesuprastam gali būti dar didesnė, kai kalbame apie psichikos sveikatos sunkumus, kurie dažnai siejami su socialine stigma.
Apklausa parodė, kad daug žmonių nežino, kur kreiptis pagalbos, arba tiesiog nesijaučia pakankamai palaikomi savo aplinkoje. Tačiau kalbėjimas apie psichikos sveikatą ne tik padeda įveikti baimę kreiptis pagalbos, bet ir leidžia kurti visuomenę, kurioje gyvenantys žmonės gali lengviau pasidalinti savo patirtimis ir gauti reikiamą pagalbą.
Tačiau šią situaciją galima keisti viešai ir nuosekliai kalbant apie psichikos sveikatos sunkumus, jų priežastis ir pasekmes. Statistika rodo, kad savižudybių skaičius gali mažėti, kai visuomenė tampa sąmoningesnė ir atviresnė, o žmonės ne tik nebijo kalbėti apie savo išgyvenamus sunkumus, bet ir skatina apie tai kalbėti kitus.
Svarbu, kad kiekvienas asmuo žinotų, jog pagalba yra prieinama, o krizės metu galima kreiptis į specialistus, draugus, artimuosius ar šeimos narius.
Teigiamus pokyčius specialistai pastebi ir mūsų visuomenėje. „Tikrai džiugu, kad apie psichikos sveikatą kalbama vis drąsiau. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pašnekesys apie psichikos sveikatos sunkumus – tai ne pokalbis apie orą. Net darant prielaidą, kad žmogus yra neveikiamas įvairių su psichikos sveikata susijusių stereotipų, atsiverti ir išsipasakoti yra natūraliai nedrąsu.
Atsiverti ir išsipasakoti yra natūraliai nedrąsu.
Dar sunkiau tai padaryti, jeigu neturime tokių pokalbių patirties, galbūt ir tinkamų žodžių išreikšti tai, kaip jaučiamės. Kaip ir daugelyje kitų sričių, sudėtingiausia yra pradėti, šiuo atveju – imti ir paklausti „Kaip jautiesi?“, o tada pasistengti išklausyti ir įsivaizduoti save pasakojančiojo vietoje. Mokytis kalbėtis apie psichikos sveikatą labai padeda pokalbiai su profesionalais – psichologais ar psichoterapeutais, lankymasis paskaitose ir seminaruose, specializuota literatūra“, – teigia specialistas.
Lietuvoje egzistuoja nemažai iniciatyvų, yra vykdomi projektai, kurių tikslas – suteikti skirtingiems žmonėms dar daugiau galimybių atvirai kalbėti apie savo sunkumus.
Higienos instituto (HI) Psichikos sveikatos centro specialistai kviečia savižudybės krizę išgyvenančius žmones, jų artimuosius naudotis „Tu esi“ interneto svetainės galimybėmis, Psichikos sveikatos centrų, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, Psichologinių krizių pagalbos centro tel. 1815 teikiamomis paslaugomis.
Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai taip pat daug dirba siekiant užtikrinti psichikos sveikatos gerėjimą visuomenėje, tai aktualu mažesniuose miesteliuose gyvenantiems žmonėms. Jų informaciją galima sekti šioje interneto svetainėje: www.pagalbasau.lt.
-
Padėti sumažinti savižudybių skaičių gali bendruomenės, tačiau koją vis dar kiša stigmos: žmonės su psichologiniais sunkumais kaltinami dėmesio trūkumu
-
Vyrams vis dar aiškiname, kad su sunkumais jie privalo tvarkytis patys: kodėl tai žalinga ir kaip tai pakeisti?
-
Įvardinti, kad žmogus susiduria su emociniais sunkumais gali ne tik specialistas: šie ženklai padės atpažinti, kad jūsų artimasis išgyvena psichologinę krizę
-
Pasiūlymas kreiptis į psichikos sveikatos specialistą vis dar laikomas įžeidimu: į pagalbą pažvelgti kitomis akimis neleidžia stereotipai
Daugiau informacijos apie psichikos sveikatos gerinimą galima ieškoti interneto svetainėje www.zvelkgiliau.lt. „Žvelk giliau” siekia edukuoti ir ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir problemas. Tai projektas, keičiantis nuostatas ir kuriantis teigiamą pokytį psichikos sveikatos srityje. Vienas iš projekto tikslų – iki 2030- ųjų sumažinti neigiamas visuomenės nuostatas į psichikos sveikatą nuo 61,7 proc. iki 56,7 proc.
