– Taigi, turite omenyje, geriau skirtis ir, tarkim, vienai moteriai auginti vaikus nei gyventi dvasių šeimoje?
– Jeigu yra vaikai, svarbiausia – neprarasti ryšio su tėvais. Perėjus į ketvirtą santuokos ligos stadiją yra sunkiau išlaikyti šiltus jausmus vienas kitam, ypač jeigu atsiranda meilužis ar meilužė. Žinoma, skyrybos – tai amputacija, ir tai nėra mano, kaip psichologo, svajonė. Tikrai neįkvepiu šeimų skirtis.
Yra toks grybas. Stovi stovi, išdžiūva, o jį paspaudus dūmas išeina. Tai – santuoka. Forma yra, netgi graži – šventės, o viduje – tuščia. Tokių sutuoktinių vaikai sako: „Jeigu tokia yra šeima, tada man jos nereikia“.
Tačiau, kai myli žmogų, jauti kaltę prieš jį. Ir tada, kad pateisintum savo kaltę, pradedi kitame ieškoti trūkumų. Prasideda pragaras. Tada vyras sako, kad žmona per daug stora, neskaniai gamina, nebe tokia linksma. Tai – pagrindinis ženklas, kad jis turi meilužę. Nes jis myli ją, jaučiasi kaltas prieš ją ir pradeda ją išsunkti. Taigi skyrybos nėra geriau nei puiki šeima, bet geriau nei dvasių šeima. Ir netgi moteris neatleis vyrui, kad ji pati turi meilužį. Ji darys viską, kad tik jis jaustųsi dėl to kaltas. Ir darys viską, kad vyras suprastų, jog jis ją privedė iki neištikimybės.
– Vadinasi, vien meilės santuokai išsaugoti nepakanka?
– Prie meilės pridėkime neišsakytus jausmus. Jei žmona myli vyrą, bet bijo prarasti, ji tyli. Ir pradeda elgtis taip, kad šeimai kyla pavojus. Ji labai daug daro dėl vyro ir nieko – dėl savęs, bijodama pasirodyti per daug reikli. Tačiau vieną dieną ta meilė sprogs kaip bomba.
– O ką patartumėte jauniems žmonėms? Kokie simptomai rodo, kad šalia esantis žmogus – tas vienintelis, su kuriuo norėtum praleisti likusį gyvenimą?
– Visų pirma, man patinka, kur žmogus juda, jo potencialas. Antra, man patinka, kaip jis reaguoja į mano jausmus, kaip manęs klausosi. Moteris pati nesupranta savo širdies, bet pradeda su mylinčiu ir mylimu vyru kalbėti, ir jai lengviau. Pusę žodžio pasako, o jis pratęsia. Su juo lengva, nereikia nieko aiškinti.
Trečia, man malonus šio žmogaus prisilietimas, apkabinimas, net nekalbant apie eksperimentus lovoje. Šie simptomai bendri tiek vyrams, tiek moterims, tik joms labiau imponuoja vyro pasaulio matymas ir jo pasirengimas nuvesti ją ten, kur ji nori patekti. O vyrui svarbu, kad moteris nori su juo eiti ten, kur jis juda. Apskritai vyrai įsimyli moteris todėl, kad jos nori eiti su jais, būti pakeleivės.
Vyrui svarbu, kad moteris nori su juo eiti ten, kur jis juda. Apskritai vyrai įsimyli moteris todėl, kad jos nori eiti su jais, būti pakeleivės.
Ir dar vienas požymis. Psichologai sako, kad vyrai myli moterį, jeigu mėgsta jos klausytis. Vienas žmogus Indijoje užsiiminėjo dvasine praktika. Atėjus tam tikram laikui, kai galėjo apsispręsti – kurti šeimą ar likti vienuoliu, pasirinko santuoką. Tačiau su išrinktąja buvo nuoširdus ir jai iš karto pasakė, kad neaprūpins jos turtu, maistu. Šio žmogaus draugai labai stebėjosi, kaip po tokios atvirumo valandėlės mergina jo nepaliko.
O jis paaiškino: „Aš jai daviau vienuolio žodį – kasdien po valandą jos klausytis“. Juk šiais laikais moterys gali pačios materialiai apsirūpinti, bet nė viena moteris negali pati su savimi pasikalbėti. Todėl tarp psichologų ir sklando toks posakis, kad turtingai sėkmingai moteriai iki laimės trūksta tik turtingo, sėkmingo psichoterapeuto (juokiasi).
Parengė Ligita Sinušienė
