Buvo išleista ir papildoma priemonė šventikams: ko klausti, kaip tas nuodėmes vertinti ir ką su nusidėjėliais daryti. Pagrindinė nuostata buvo tokia: lytiniai santykiai leistini tik šeimoje ir tik norint susilaukti palikuonių. Bet netgi šeimoje tokie santykiai buvo komplikuoti, mat, norint išvengti nuodėmės, kiekvienas vyras, norėdamas pamylėti žmoną, pirmiausia turėjo sau atsakyti į tokius klausimus:
♦ Ar žmonai nėra menstruacijų?
♦ Ar ji nesilaukia?
♦ Ar ji nemaitina krūtimi kūdikio?
♦ Ar dabar ne pasninko metas?
♦ Ar dabar ne sekmadienis?
♦ Ar dabar ne Velykų savaitė?
♦ Ar šiandien ne trečiadienis arba sekmadienis?
♦ Ar šiandien ne šventė?
Jei į visus klausimus buvo atsakyta neigiamai – vyrukui pasisekė: seksas su nuosava žmona tądien nebus nuodėmingas. Bet tik kartą per savaitę ir jokiu būdu ne dažniau! Privaloma poza – misionieriaus, viskas turi vykti aklinoje tamsoje, užsimerkus ir be jokių garsių dūsavimų. Jei dvasiškam tėveliui būdavo prisipažinta, jog teko nukrypti nuo leidžiamos normos, tekdavo atgailauti. Atgaila paprastai reikšdavo sudėtingą badavimo ir susilaikymo nuo lytinių santykių sistemą.
Kiekvienai nuodėmei – kitokia atgaila:
♦ Už nuodėmingas mintis – atgaila dviem metams.
♦ Už neištikimybę – penkeriems.
♦ Už seksą su gyvūnu – septyneriems.
Moterys irgi turėjo būti budrios, nes kiekvienas nukrypimas nuo leistinos normos nebūdavo toleruotinas.
♦ Už norą, kad vyras bučiuotų krūtis, – atgaila penkeriems metams.
♦ Už norą, kad vyras pamalonintų bučiniais TĄ vietelę, – septyneriems.
♦ Už norą taip pat pamaloninti vyro pasididžiavimą – šešeriems.
♦ Už vyro ejakuliacijos stebėjimą – dvejiems.
♦ Už atsidavimą vyrui uždėjus jam kojas ant pečių – vieneriems.
♦ Už atsidavimą sėdint jam ant kelių – dvejiems.
♦ Už pozą, kai moteris viršuje, – trejiems.
♦ Už pozą, kai vyras už nugaros, – ketveriems.
♦ Už analinį seksą – devyneriems.
Išpažinties paslaptis, aišku, buvo saugoma, tad labiausiai bijota religinių teismų: dėl vienos atsitiktinės frazės, mestelėtos kur nors karčemoje, nelaimėlis galėjo būti kviečiamas į tokį teismą ir tardomas, ar tikrai jis su žmona darė neleistinus dalykus. Grėsė atskyrimas nuo bažnyčios, baudos, vieša atgaila, o pačiu blogiausiu atveju – egzekucija ant laužo arba kartuvės.
XIV a Anglijos teismų ataskaitos mirgėjo tokiais įrašais:
♦ „Džonas Vorenas kaltinamas nesantuokiniais ryšiais su Elena Lanson. Abu prisipažino padarę nuodėmę, prisiekė nebenusidėti ir sumokėjo baudą – 40 pensų. Teismas nutarė skirti bausmę – kiekvienam po tris kirčius rykštėmis aikštėje prie bažnyčios.“
♦ „Tomas Torntonas, šventikas, įtariamas santykiavęs su Aleks – Roberto Masnerio dukra. Jai už šventiko sugundymą buvo skirta bausmė – 12 kirčių rykštėmis turgaus aikštėje ir 12 rykščių vienmarškinei prie bažnyčios.“
♦ „Edvinas Kernkrosas, 14 metų paauglys, buvo aptiktas nusikaltimo vietoje ir apkaltintas anonizmu. Skirta bausmė – 14 rykščių kirčių turgaus aikštėje.“
♦ „Alenas Solistelas, 15 metų amžiaus, ne kartą leido savo šuniui laižyti jam penį ir prisipažino ne sykį pajutęs nuodėmingą malonumą. Nubaustas 18 rykščių kirčių. Šunį nutarta pakarti.“
Ir visgi tais gūdžiais ir griežtais laikais, žmonės nusidėdavo ir, ko gero, gana dažnai. Kaip sakoma, uždraustas vaisius saldesnis...
