Atsakomybė tenka vyrams
Pranešimą apie seksualinio priekabiavimo prevenciją Švedijoje pristatę nevyriausybinės organizacijos „MÄN“ atstovai Lena Berg ir Henrikas Westinas teigė, jog jų šalyje #metoo judėjimas buvo išties plataus masto ir ėmė keisti nusistovėjusias normas.
„Judėjimas pakreipė viešąjį diskursą link seksualinio smurto temų, suteikė galimybę moterims viešai kalbėti apie patirtą seksualinį smurtą ir gėdą. Pamatėme, jog tiek Švedijoje, tiek kitose valstybėse seksualinio smurto problema yra išplitusi visuose visuomenės sluoksniuose – vienintelis bendrumas tas, kad būtent vyrai yra inicijuojantys tokį elgesį“, – sakė H.Westinas.
Pasak H.Westino, organizacijoje „MÄN“ imta diskutuoti, ką galima padaryti, kad užkirsti kelią galimai dar vienai #metoo bangai.
„Su mumis susisiekė daug vyrų, norėdami prie to prisidėti. Jaučiau, kad yra poreikis kalbėtis temomis, kurias iškėlė #metoo judėjimas – prostitucija, pornografija, smurtas ir visuomenėje vyraujančios normos. Dėl to pradėjome rengti grupinius vyrų susitikimus bei išleidome gidą, kaip apie šias problemas kalbėtis tarp vyrų.”
Seksualinio smurto problema yra išplitusi visuose visuomenės sluoksniuose.
Anot jo, tokiu būdu siekiama didinti vyrų sąmoningumą, kalbant apie seksualinio smurto prieš moteris problematiką, tam, kad ilgainiui keistųsi elgsenos normos.
Edukacija Švedijoje orientuojama ir į jaunąją kartą
L.Berg, cituodama Martino Liuterio Kingo frazę, jog galiausiai prisiminsime ne priešų žodžius, bet draugų tylą, susiejo, jog mes dažnai susidurdami su prievarta ir smurtu nutylime – būtent dėl to yra taip sunku spręsti šią problemą.
„Manau, kad #metoo judėjimas yra puikus to pavyzdys, kadangi nors apie paviešintus seksualinės prievartos ir smurto įvykius žinojo daug žmonių, niekas iki tol apie tai nekalbėjo ir nieko nedarė“, – patikslino ji.
Anot aktyvistės, praėjus #metoo judėjimo bangai, „MÄN“ organizacija nutarė koncentruotis taip pat ir į vaikų bei jaunimo švietimą seksualinio smurto tematika.
Jų iniciatyva, šiuo metu vis daugiau švietimo institucijų Švedijoje pradeda taikyti amerikiečio sukurtą seksualinio smurto prevencijos programą – 16 valandų kursą, skirtą ugdyti suvokimą apie seksualinio smurto problematiką.
„Mes tikime, kad galima užkirsti kelią smurtui, tačiau svarbu, kad šiuo klausimu kuo daugiau vyrų prisiimtų atsakomybę – juk vyrų smurtas yra vyrų problema“, – pabrėžė L.Berg.
Linkstama kaltinti aukas
Konferencijoje dalyvavusi Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Vilana Pilinikaitė-Sotirovič apžvelgė, kaip Lietuvos visuomenė vertino seksualinį smurtą #metoo judėjimo kontekste.
Pasak mokslininkės, 2018 m. spalį „Baltijos tyrimų“ atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į seksualinį priekabiavimą, atskleidė neigiamų tendencijų.
„Rezultatai parodė, jog žmonės kaip ir suvokia, kad seksualinis priekabiavimas yra neigiamas dalykas – toks elgesys vis mažiau toleruojamas. Tačiau linkstama kaltinti aukas“, sakė ji.
Kaip nurodė V.Pilinikaitė-Sotirovič, 81 procentai apklaustųjų teigė pritariantys, kad pats asmuo turėtų nubrėžti ribas, kad išvengtų seksualinio priekabiavimo. 63 proc. mano, jog dažniausiai patys asmenys dėl savo išvaizdos, aprangos ar elgesio išprovokuoja seksualinį priekabiavimą.
Be to, daugiau kaip pusė respondentų teigė, jog asmenys, viešojoje erdvėje paskelbiantys apie patirtą seksualinį priekabiavimą, siekia keršto arba viešumo.
45 proc. pritarė teiginiui, jog asmenys, kaltinantys seksualiniu priekabiavimu, nesupranta flirto, o 42 proc. nurodė manantys, jog tokiu būdu siekiama aukštesnių karjeros pozicijų.
Nutildyta problema
V.Pilinikaitė-Sotirovič priminė, jog 2018 metais Lietuvoje nuvilnijusio judėjimo metu, dešimčiai žinomų vyrų buvo pateikti moterų kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo, tačiau tik prieš du iš jų buvo imtasi sankcijų. Mokslininkė apgailestavo, jog šiai dienai seksualiniu priekabiavimu įtarti vieši asmenys yra praktiškai išvengę atsakomybės dėl pateiktų kaltinimų.
„Tuo tarpu kai moterys pradėjo viešinti savo išgyvenimus, reakcija į jų pranešimus buvo ne kritiška, bet žiauri, tarsi tai jos padarė kažką blogo. O šiandien ši tema Lietuvoje yra tarsi nutildyta– niekas apie tai nebekalba“, – pridūrė ji.
Didžiausias iššūkis – identifikuoti nusikaltimą
Iššūkius kovoje su seksualiniu priekabiavimu Lietuvoje pristačiusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits pirmiausia patikino, jog mūsų šalyje dar 1998 metais paskelbtame LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme aiškiai apibrėžtas seksualinio priekabiavimo terminas.
Ji citavo, kad seksualinis priekabiavimas yra „nepageidaujamas užgaulus, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką“.
Teisininkės teigimu, seksualinio priekabiavimo atvejus yra labai sunku teisiškai identifikuoti bei patvirtinti pareikštųjų įtarimus, tad tai – didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriama.
Turėjo teigiamos įtakos teisinei sistemai
Anot L.Vengalės-Dits, #metoo judėjimas Lietuvoje atskleidė, kad žmonės nėra linkę kalbėti apie patirtą seksualinį smurtą ir verčiau renkasi pasyvią poziciją šiuo klausimu. Ji taip pat nurodė, jog tarnyba kasmet sulaukia daugiausiai iki penkių pareiškimų dėl seksualinio priekabiavimo.
Teisininkė teigė pokalbių su seksualinio priekabiavimo aukomis (dažniausiai moterimis) metu bandžiusi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių yra vengiama apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms.
Smurto aukoms dažniausiai pritrūksta svarių įrodymų.
Ji pateikė, jog esminė priežastis yra baimė kažką prarasti, pavyzdžiui, darbo vietą. Taip pat, specialistės manymu, kadangi seksualinio priekabiavimo atvejai įprastai įvyksta tarp dviejų žmonių, smurto aukoms dažniausiai pritrūksta svarių įrodymų.
Be to, kaip sakė L.Vengalė-Dits, apie tokią patirtį aukoms kalbėti yra emociškai sunku, dėl to neretai pasirenkama tylėti.
„Atkreipčiau dėmesį ir į tai, kad patyrus seksualinę prievartą išgyvenamas šokas, ir neretai auka paprasčiausiai nesupranta, kas įvyko, arba neturi galios ar žinių, kaip tokiais atvejais elgtis. Kartais tik praėjus kuriam laikui po patirtos seksualinės prievartos, auka suvokia, kokias tai pasekmes sukėlė, kaip tai pažeidė jos orumą“, – aiškino teisininkė.
Visgi ji nurodė sveikinanti #metoo judėjimą, kuris, L.Vengalės-Dits teigimu, turėjo išties teigiamą įtaką požiūrio kaitai Lietuvos teisinėje sistemoje.
Kaltinami tik nukentėjusieji
Iš Danijos į konferenciją atvykusi feminizmo ir žmogaus teisių aktyvistė Emma Holten savo pranešime aptarė smurto prieš moteris internete reiškinį.
E.Holten pasidalijo skaudžia asmenine istorija, kai 2011-aisias asmuo, įsilaužęs į jos elektroninį paštą, ne tik nutekino asmeninę informaciją, bet ir paviešino jos nuogos nuotraukas, kurias E.Holten, būdama septyniolikos, nusiuntė savo vaikinui.
„Tuo laiku taip vadinamoji „keršto pornografija“ buvo kažkas, kas nutikdavo tik garsenybėms. Kad tai taps masiniu smurto prieš moteris reiškiniu – buvo mažai tikėtina. Tačiau jau 2013-2015 metais tai pradėjo vis sparčiau plisti, ir, pati būdama tokio smurto auka, akylai sekiau šią tendenciją.
Mane nustebino, jog buvo kalbama tik apie moteris – neva ką jos manė taip save fotografavusios, kodėl jos buvo tokios kvailos, kodėl pasitikėjo vyrais. Ir absoliučiai niekas nekalbėjo apie žmones, kurie neteisėtai platino tokį turinį ir kodėl jie taip darė, ką tai pasako apie juos ir mūsų kultūrą apskritai“, – teigė aktyvistė.
„Smurtas yra atitinkamos elgsenos pasekmė“
E.Holten išsakė savo nuomonę apie tai, kodėl seksualinio priekabiavimo ir smurto internete prieš moteris atvejais daugelis žmonių pasirenka poziciją kaltinti aukas.
„Ką tai rodo? Tai, jog mūsų visuomenėje smurtas prieš moteris suvokiamas kaip jų elgsenos pasekmė. Neva smurtas nėra veiksmas, o atsakas.
Mano atveju, kadangi aš pati nusifotografavau nuoga, tai, kas sekė po to, buvo vertinama kaip mano pačios kaltė. Nors žmonės sako, kad jie gerbia demokratiją, privatumą ir žmogaus teisės, jie taip pat teigia, kad jei nebūčiau taip pasielgusi, nebūtų taip viskas išsirutulioję“, – apgailestavo ji.
Visuomenėje randa vietą tik „normalios“
Anot E.Holten, dėl visuomenėje vyraujančio patriarchato, moterys, prieš kurias smurtaujama, vertinamos kaip „nenormalios“
„Man sakė, jog „normalios“ moterys nesielgia taip, kaip pasielgiau aš. Todėl „normalioms“ moterims nenutinka tai, kas nutiko man. Todėl aš nenusipelniau empatijos ar apsaugos, nes esu „išskirtinė“, kuri pasielgė „ne taip, kaip priimtina“. Ta atskirtis – kas normalu, o kas ne – yra itin reikšminga mūsų visuomenėje. Tapti „išskirtine“ ypač pavojinga patriarchalinėje sistemoje – tu esi atribojama nuo empatijos, solidarumo, gerumo, draugiškumo“, – svarstė ji.
Man sakė, jog „normalios“ moterys nesielgia taip, kaip pasielgiau aš.
E.Holten teigimu, tai ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl smurto akivaizdoje moterys nutaria tylėti.
„Lygiai taip pat žmogus, kuris solidarizuojasi su auka, tai yra, „nenormalia“ moterimi, tampa pavojingu ir praranda apsaugą mūsų patriarchalinėje sistemoje“, – patikino aktyvistė.
Anot jos, juk tam, kad patriarchalinė sistema funkcionuotų, svarbu, kad niekas jos nekritikuotų. Ji pateikė pavyzdį, jog jei Danijoje moteris praneša, kad ją išprievartavo musulmonas – visi ją palaiko, tačiau jei ją išprievartauja turtingas baltaodis – skundas priimamas kaip grėsme visai sistemai.
„Taigi seksualinio priekabiavimo aukos izoliavimas yra būdas apsaugoti vyraujančią sistemą“, – pabrėžė E.Holten.
